nepaprieštaravusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaprieštaravusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaprieštaravęs, mot. g. nepaprieštaravusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštaravęs	nepaprieštaravę	nepaprieštaravusi, nepaprieštaravus	nepaprieštaravusios	-	nepaprieštaravę
kilm.	nepaprieštaravusio	nepaprieštaravusių	nepaprieštaravusios	nepaprieštaravusių	-	-
naud.	nepaprieštaravusiam	nepaprieštaravusiems	nepaprieštaravusiai	nepaprieštaravusioms	-	-
gal.	nepaprieštaravusį	nepaprieštaravusius	nepaprieštaravusią	nepaprieštaravusias	-	-
įnag.	nepaprieštaravusiu	nepaprieštaravusiais	nepaprieštaravusia	nepaprieštaravusiomis	-	-
viet.	nepaprieštaravusiame	nepaprieštaravusiuose	nepaprieštaravusioje	nepaprieštaravusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštaravusysis	nepaprieštaravusieji	nepaprieštaravusioji	nepaprieštaravusiosios	-	-
kilm.	nepaprieštaravusiojo	nepaprieštaravusiųjų	nepaprieštaravusiosios	nepaprieštaravusiųjų	-	-
naud.	nepaprieštaravusiajam	nepaprieštaravusiesiems	nepaprieštaravusiajai	nepaprieštaravusiosioms	-	-
gal.	nepaprieštaravusįjį	nepaprieštaravusiuosius	nepaprieštaravusiąją	nepaprieštaravusiąsias	-	-
įnag.	nepaprieštaravusiuoju	nepaprieštaravusiaisiais	nepaprieštaravusiąja	nepaprieštaravusiosiomis	-	-
viet.	nepaprieštaravusiajame	nepaprieštaravusiuosiuose	nepaprieštaravusiojoje	nepaprieštaravusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaprieštaravęs, mot. g. nepaprieštaravusi.
• Skiemenys: ne-pa-prieš-ta-ra-vu-siu

nepaprieštaravusiu

1. tas, kuris nepaprieštaravo

Etimologija

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---