neparaginančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neparaginančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neparaginantis, mot. g. neparaginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparaginąs, neparaginantis	neparaginą, neparaginantys	neparaginanti	neparaginančios	-	neparaginą
kilm.	neparaginančio	neparaginančių	neparaginančios	neparaginančių	-	-
naud.	neparaginančiam	neparaginantiems, neparaginantiem	neparaginančiai	neparaginančioms, neparaginančiom	-	-
gal.	neparaginantį	neparaginančius	neparaginančią	neparaginančias	-	-
įnag.	neparaginančiu	neparaginančiais	neparaginančia	neparaginančiomis	-	-
viet.	neparaginančiame, neparaginančiam	neparaginančiuose, neparaginančiuos	neparaginančioje, neparaginančioj	neparaginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparaginantysis	neparaginantieji	neparaginančioji	neparaginančiosios	-	-
kilm.	neparaginančiojo	neparaginančiųjų	neparaginančiosios	neparaginančiųjų	-	-
naud.	neparaginančiajam	neparaginantiesiems	neparaginančiajai	neparaginančiosioms	-	-
gal.	neparaginantįjį	neparaginančiuosius	neparaginančiąją	neparaginančiąsias	-	-
įnag.	neparaginančiuoju	neparaginančiaisiais	neparaginančiąja	neparaginančiosiomis	-	-
viet.	neparaginančiajame	neparaginančiuosiuose	neparaginančiojoje	neparaginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neparaginantis, mot. g. neparaginanti.
• Skiemenys: ne-pa-ra-gi-nan-čiu

neparaginančiu

1. tas, kuris neparagina

Etimologija

<= neparaginti, neparagina, neparagino <= ne- + paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---