paraginti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

paraginti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: paraginti, paragina, paragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	paraginu	paraginau	paragindavau	paraginsiu
tu	paragini	paraginai	paragindavai	paraginsi
jis, ji	paragina	paragino	paragindavo	paragins
mes	paraginame, paraginam	paraginome, paraginom	paragindavome, paragindavom	paraginsime, paraginsim
jūs	paraginate, paraginat	paraginote, paraginot	paragindavote, paragindavot	paraginsite, paraginsit
jie, jos	paragina	paragino	paragindavo	paragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	paraginčiau		paragintumėme, paragintumėm, paragintume
2 asm.	paragintumei, paragintum		paragintumėte, paragintumėt
3 asm.	paragintų		paragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		paraginkime, paraginkim
2 asm.	paraginki, paragink		paraginkite, paraginkit
3 asm.	teparagina, teparaginie		teparagina, teparaginie

• žr. pagr. f. paraginti, paragina, paragino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: paraginąs, paraginantis, paraginanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: paraginęs, paraginusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: paragindavęs, paragindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: paraginsiąs, paraginsiantis, paraginsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: paraginamas, paraginama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: paragintas, paraginta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: paraginsimas, paraginsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: paragintinas, paragintina.
• taip pat žr. pdlv.: paraginant, paraginus, paragindavus, paraginsiant.
• taip pat žr. psdlv.: paragindamas, paragindama.
• taip pat žr. bdn.: paraginte, paragintinai.
• Skiemenys: pa-ra-gin-ti

paraginti

1. paskatinti, priminti, paprašyti:
   • Parãgink, tegu greičiau daro.

Etimologija

<= pa- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    paraginti: bendrai

neparaginti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    paraginti: Išvestiniai žodžiai

neparaginti (lt) (neig. ) paraginimas (lt) (vyr. g.)

paragintojas (lt) (vyr. g.) paragintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  paraginti: bendrai

---

Dalyvis

paraginti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paragintas, mot. g. paraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paragintas	paraginti	paraginta	paragintos	paraginta	-
kilm.	paraginto	paragintų	paragintos	paragintų	-	-
naud.	paragintam	paragintiems	paragintai	paragintoms	-	-
gal.	paragintą	paragintus	paragintą	paragintas	-	-
įnag.	paragintu	paragintais	paraginta	paragintomis	-	-
viet.	paragintame	paragintuose	paragintoje	paragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paragintasis	paragintieji	paragintoji	paragintosios	-	-
kilm.	paragintojo	paragintųjų	paragintosios	paragintųjų	-	-
naud.	paragintajam	paragintiesiems	paragintajai	paragintosioms	-	-
gal.	paragintąjį	paragintuosius	paragintąją	paragintąsias	-	-
įnag.	paragintuoju	paragintaisiais	paragintąja	paragintosiomis	-	-
viet.	paragintajame	paragintuosiuose	paragintojoje	paragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paragintas, mot. g. paraginta.
• Skiemenys: pa-ra-gin-ti

paraginti

1. tas, kurį paragino

Etimologija

<= paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---