paragintojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

paragintojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: paragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paragintojas	paragintojai
kilm.	paragintojo	paragintojų
naud.	paragintojui	paragintojams
gal.	paragintoją	paragintojus
įnag.	paragintoju	paragintojais
viet.	paragintojuje	paragintojuose
šauksm.	paragintojau	paragintojai

• Skiemenys: pa-ra-gin-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. paragintoja.

paragintojas

1. tas, kuris paragina

Etimologija

<= paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    paragintojas: bendrai

neparagintojas (lt)

Vertimai

  paragintojas: bendrai

---

Daiktavardis

paragintojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: paragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paragintoja	paragintojos
kilm.	paragintojos	paragintojų
naud.	paragintojai	paragintojoms
gal.	paragintoją	paragintojas
įnag.	paragintoja	paragintojomis
viet.	paragintojoje	paragintojose
šauksm.	paragintoja	paragintojos

• Skiemenys: pa-ra-gin-to-jas
• žr. pagr. f. paragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. paragintojas.

paragintojas

1. ta, kuri paragina

Etimologija

<= paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---