paragintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paragintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paragintas, mot. g. paraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paragintas	paraginti	paraginta	paragintos	paraginta	-
kilm.	paraginto	paragintų	paragintos	paragintų	-	-
naud.	paragintam	paragintiems	paragintai	paragintoms	-	-
gal.	paragintą	paragintus	paragintą	paragintas	-	-
įnag.	paragintu	paragintais	paraginta	paragintomis	-	-
viet.	paragintame	paragintuose	paragintoje	paragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paragintasis	paragintieji	paragintoji	paragintosios	-	-
kilm.	paragintojo	paragintųjų	paragintosios	paragintųjų	-	-
naud.	paragintajam	paragintiesiems	paragintajai	paragintosioms	-	-
gal.	paragintąjį	paragintuosius	paragintąją	paragintąsias	-	-
įnag.	paragintuoju	paragintaisiais	paragintąja	paragintosiomis	-	-
viet.	paragintajame	paragintuosiuose	paragintojoje	paragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paragintas, mot. g. paraginta.
• Skiemenys: pa-ra-gin-to-jo

paragintojo

1. tas, kurį paragino

Etimologija

<= paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

paragintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: paragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paragintojas	paragintojai
kilm.	paragintojo	paragintojų
naud.	paragintojui	paragintojams
gal.	paragintoją	paragintojus
įnag.	paragintoju	paragintojais
viet.	paragintojuje	paragintojuose
šauksm.	paragintojau	paragintojai

• Skiemenys: pa-ra-gin-to-jo
• žr. pagr. f. paragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. paragintoja.

paragintojo

1. tas, kuris paragina

Etimologija

<= paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---