neparagintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neparagintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neparagintas, mot. g. neparaginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparagintas	neparaginti	neparaginta	neparagintos	neparaginta	-
kilm.	neparaginto	neparagintų	neparagintos	neparagintų	-	-
naud.	neparagintam	neparagintiems	neparagintai	neparagintoms	-	-
gal.	neparagintą	neparagintus	neparagintą	neparagintas	-	-
įnag.	neparagintu	neparagintais	neparaginta	neparagintomis	-	-
viet.	neparagintame	neparagintuose	neparagintoje	neparagintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparagintasis	neparagintieji	neparagintoji	neparagintosios	-	-
kilm.	neparagintojo	neparagintųjų	neparagintosios	neparagintųjų	-	-
naud.	neparagintajam	neparagintiesiems	neparagintajai	neparagintosioms	-	-
gal.	neparagintąjį	neparagintuosius	neparagintąją	neparagintąsias	-	-
įnag.	neparagintuoju	neparagintaisiais	neparagintąja	neparagintosiomis	-	-
viet.	neparagintajame	neparagintuosiuose	neparagintojoje	neparagintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neparagintas, mot. g. neparaginta.
• Skiemenys: ne-pa-ra-gin-tu

neparagintu

1. tas, kurį neparagino

Etimologija

<= neparaginti, neparagina, neparagino <= ne- + paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---