nepasigersimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasigersimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasigersimas, mot. g. nepasigersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigersimas	nepasigersimi	nepasigersima	nepasigersimos	nepasigersima	-
kilm.	nepasigersimo	nepasigersimų	nepasigersimos	nepasigersimų	-	-
naud.	nepasigersimam	nepasigersimiems	nepasigersimai	nepasigersimoms	-	-
gal.	nepasigersimą	nepasigersimus	nepasigersimą	nepasigersimas	-	-
įnag.	nepasigersimu	nepasigersimais	nepasigersima	nepasigersimomis	-	-
viet.	nepasigersimame	nepasigersimuose	nepasigersimoje	nepasigersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigersimasis	nepasigersimieji	nepasigersimoji	nepasigersimosios	-	-
kilm.	nepasigersimojo	nepasigersimųjų	nepasigersimosios	nepasigersimųjų	-	-
naud.	nepasigersimajam	nepasigersimiesiems	nepasigersimajai	nepasigersimosioms	-	-
gal.	nepasigersimąjį	nepasigersimuosius	nepasigersimąją	nepasigersimąsias	-	-
įnag.	nepasigersimuoju	nepasigersimaisiais	nepasigersimąja	nepasigersimosiomis	-	-
viet.	nepasigersimajame	nepasigersimuosiuose	nepasigersimojoje	nepasigersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasigersimas, mot. g. nepasigersima.
• Skiemenys: ne-pa-si-ger-si-mą-ja

nepasigersimąja

1. ta, kurią nepasigers

Etimologija

<= nepasigerti, nepasigeria, nepasigėrė <= ne- + pasigerti, pasigeria, pasigėrė <= pa- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---