nepasiskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepasiskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolintojas	nepasiskolintojai
kilm.	nepasiskolintojo	nepasiskolintojų
naud.	nepasiskolintojui	nepasiskolintojams
gal.	nepasiskolintoją	nepasiskolintojus
įnag.	nepasiskolintoju	nepasiskolintojais
viet.	nepasiskolintojuje	nepasiskolintojuose
šauksm.	nepasiskolintojau	nepasiskolintojai

• Skiemenys: ne-pa-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. nepasiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepasiskolintoja.

nepasiskolintojų

1. tas, kuris nepasiskolina

Etimologija

<= nepasiskolinti, nepasiskolina, nepasiskolino <= ne- + pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

nepasiskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolintoja	nepasiskolintojos
kilm.	nepasiskolintojos	nepasiskolintojų
naud.	nepasiskolintojai	nepasiskolintojoms
gal.	nepasiskolintoją	nepasiskolintojas
įnag.	nepasiskolintoja	nepasiskolintojomis
viet.	nepasiskolintojoje	nepasiskolintojose
šauksm.	nepasiskolintoja	nepasiskolintojos

• Skiemenys: ne-pa-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. nepasiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepasiskolintojas.

nepasiskolintojų

1. ta, kuri nepasiskolina

Etimologija

<= nepasiskolinti, nepasiskolina, nepasiskolino <= ne- + pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---