nepasiskolintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiskolintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiskolintas, mot. g. nepasiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolintas	nepasiskolinti	nepasiskolinta	nepasiskolintos	nepasiskolinta	-
kilm.	nepasiskolinto	nepasiskolintų	nepasiskolintos	nepasiskolintų	-	-
naud.	nepasiskolintam	nepasiskolintiems	nepasiskolintai	nepasiskolintoms	-	-
gal.	nepasiskolintą	nepasiskolintus	nepasiskolintą	nepasiskolintas	-	-
įnag.	nepasiskolintu	nepasiskolintais	nepasiskolinta	nepasiskolintomis	-	-
viet.	nepasiskolintame	nepasiskolintuose	nepasiskolintoje	nepasiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolintasis	nepasiskolintieji	nepasiskolintoji	nepasiskolintosios	-	-
kilm.	nepasiskolintojo	nepasiskolintųjų	nepasiskolintosios	nepasiskolintųjų	-	-
naud.	nepasiskolintajam	nepasiskolintiesiems	nepasiskolintajai	nepasiskolintosioms	-	-
gal.	nepasiskolintąjį	nepasiskolintuosius	nepasiskolintąją	nepasiskolintąsias	-	-
įnag.	nepasiskolintuoju	nepasiskolintaisiais	nepasiskolintąja	nepasiskolintosiomis	-	-
viet.	nepasiskolintajame	nepasiskolintuosiuose	nepasiskolintojoje	nepasiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiskolintas, mot. g. nepasiskolinta.
• Skiemenys: ne-pa-si-sko-lin-to-jo

nepasiskolintojo

1. tas, kurį nepasiskolino

Etimologija

<= nepasiskolinti, nepasiskolina, nepasiskolino <= ne- + pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

nepasiskolintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolintojas	nepasiskolintojai
kilm.	nepasiskolintojo	nepasiskolintojų
naud.	nepasiskolintojui	nepasiskolintojams
gal.	nepasiskolintoją	nepasiskolintojus
įnag.	nepasiskolintoju	nepasiskolintojais
viet.	nepasiskolintojuje	nepasiskolintojuose
šauksm.	nepasiskolintojau	nepasiskolintojai

• Skiemenys: ne-pa-si-sko-lin-to-jo
• žr. pagr. f. nepasiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepasiskolintoja.

nepasiskolintojo

1. tas, kuris nepasiskolina

Etimologija

<= nepasiskolinti, nepasiskolina, nepasiskolino <= ne- + pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---