nepasivoktu

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivoktas, mot. g. nepasivokta
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

nepasivoktu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivoktas, mot. g. nepasivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivoktas	nepasivokti	nepasivokta	nepasivoktos	nepasivokta	-
kilm.	nepasivokto	nepasivoktų	nepasivoktos	nepasivoktų	-	-
naud.	nepasivoktam	nepasivoktiems	nepasivoktai	nepasivoktoms	-	-
gal.	nepasivoktą	nepasivoktus	nepasivoktą	nepasivoktas	-	-
įnag.	nepasivoktu	nepasivoktais	nepasivokta	nepasivoktomis	-	-
viet.	nepasivoktame	nepasivoktuose	nepasivoktoje	nepasivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivoktasis	nepasivoktieji	nepasivoktoji	nepasivoktosios	-	-
kilm.	nepasivoktojo	nepasivoktųjų	nepasivoktosios	nepasivoktųjų	-	-
naud.	nepasivoktajam	nepasivoktiesiems	nepasivoktajai	nepasivoktosioms	-	-
gal.	nepasivoktąjį	nepasivoktuosius	nepasivoktąją	nepasivoktąsias	-	-
įnag.	nepasivoktuoju	nepasivoktaisiais	nepasivoktąja	nepasivoktosiomis	-	-
viet.	nepasivoktajame	nepasivoktuosiuose	nepasivoktojoje	nepasivoktosiose	-	-