pasivokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pasivokti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pasivokti, pasivokia, pasivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pasivokiu	pasivokiau	pasivokdavau	pasivoksiu
tu	pasivoki	pasivokei	pasivokdavai	pasivoksi
jis, ji	pasivokia	pasivokė	pasivokdavo	pasivoks
mes	pasivokiame, pasivokiam	pasivokėme, pasivokėm	pasivokdavome, pasivokdavom	pasivoksime, pasivoksim
jūs	pasivokiate, pasivokiat	pasivokėte, pasivokėt	pasivokdavote, pasivokdavot	pasivoksite, pasivoksit
jie, jos	pasivokia	pasivokė	pasivokdavo	pasivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pasivokčiau		pasivoktumėme, pasivoktumėm, pasivoktume
2 asm.	pasivoktumei, pasivoktum		pasivoktumėte, pasivoktumėt
3 asm.	pasivoktų		pasivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pasivokime, pasivokim
2 asm.	pasivoki, pasivok		pasivokite, pasivokit
3 asm.	tepasivokia, tepasivokie		tepasivokia, tepasivokie

• žr. pagr. f. pasivokti, pasivokia, pasivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pasivokiąs, pasivokiantis, pasivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pasivokęs, pasivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pasivokdavęs, pasivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pasivoksiąs, pasivoksiantis, pasivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pasivokiamas, pasivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pasivoktas, pasivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pasivoksimas, pasivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pasivoktinas, pasivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: pasivokiant, pasivokus, pasivokdavus, pasivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: pasivokdamas, pasivokdama.
• taip pat žr. bdn.: pasivokte, pasivoktinai.
• Skiemenys: pa-si-vok-ti

pasivokti

1. pasivalyti, apsivalyti, pasitvarkyti:
   • Nors stalą pasivok.

Etimologija

<= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Sinonimai

    pasivokti: bendrai

drįsti (lt)

Antonimai

    pasivokti: bendrai

nepasivokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pasivokti: Išvestiniai žodžiai

nepasivokti (lt) (neig. sangrž.)

pasivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  pasivokti: bendrai

---

Dalyvis

pasivokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivoktas, mot. g. pasivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivoktas	pasivokti	pasivokta	pasivoktos	pasivokta	-
kilm.	pasivokto	pasivoktų	pasivoktos	pasivoktų	-	-
naud.	pasivoktam	pasivoktiems	pasivoktai	pasivoktoms	-	-
gal.	pasivoktą	pasivoktus	pasivoktą	pasivoktas	-	-
įnag.	pasivoktu	pasivoktais	pasivokta	pasivoktomis	-	-
viet.	pasivoktame	pasivoktuose	pasivoktoje	pasivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivoktasis	pasivoktieji	pasivoktoji	pasivoktosios	-	-
kilm.	pasivoktojo	pasivoktųjų	pasivoktosios	pasivoktųjų	-	-
naud.	pasivoktajam	pasivoktiesiems	pasivoktajai	pasivoktosioms	-	-
gal.	pasivoktąjį	pasivoktuosius	pasivoktąją	pasivoktąsias	-	-
įnag.	pasivoktuoju	pasivoktaisiais	pasivoktąja	pasivoktosiomis	-	-
viet.	pasivoktajame	pasivoktuosiuose	pasivoktojoje	pasivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivoktas, mot. g. pasivokta.
• Skiemenys: pa-si-vok-ti

pasivokti

1. tas, kurį pasivokė

Etimologija

<= pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---