pasivokta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivokta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivoktas, mot. g. pasivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivoktas	pasivokti	pasivokta	pasivoktos	pasivokta	-
kilm.	pasivokto	pasivoktų	pasivoktos	pasivoktų	-	-
naud.	pasivoktam	pasivoktiems	pasivoktai	pasivoktoms	-	-
gal.	pasivoktą	pasivoktus	pasivoktą	pasivoktas	-	-
įnag.	pasivoktu	pasivoktais	pasivokta	pasivoktomis	-	-
viet.	pasivoktame	pasivoktuose	pasivoktoje	pasivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivoktasis	pasivoktieji	pasivoktoji	pasivoktosios	-	-
kilm.	pasivoktojo	pasivoktųjų	pasivoktosios	pasivoktųjų	-	-
naud.	pasivoktajam	pasivoktiesiems	pasivoktajai	pasivoktosioms	-	-
gal.	pasivoktąjį	pasivoktuosius	pasivoktąją	pasivoktąsias	-	-
įnag.	pasivoktuoju	pasivoktaisiais	pasivoktąja	pasivoktosiomis	-	-
viet.	pasivoktajame	pasivoktuosiuose	pasivoktojoje	pasivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivoktas.
• Skiemenys: pa-si-vok-ta

pasivokta

1. ta, kurią pasivokė

Etimologija

<= pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    pasivokta: bendrai

nepasivokta (lt)

Vertimai

  pasivokta: bendrai

---