nepaužmokama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaužmokama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaužmokamas, mot. g. nepaužmokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokamas	nepaužmokami	nepaužmokama	nepaužmokamos	nepaužmokama	-
kilm.	nepaužmokamo	nepaužmokamų	nepaužmokamos	nepaužmokamų	-	-
naud.	nepaužmokamam	nepaužmokamiems	nepaužmokamai	nepaužmokamoms	-	-
gal.	nepaužmokamą	nepaužmokamus	nepaužmokamą	nepaužmokamas	-	-
įnag.	nepaužmokamu	nepaužmokamais	nepaužmokama	nepaužmokamomis	-	-
viet.	nepaužmokamame	nepaužmokamuose	nepaužmokamoje	nepaužmokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokamasis	nepaužmokamieji	nepaužmokamoji	nepaužmokamosios	-	-
kilm.	nepaužmokamojo	nepaužmokamųjų	nepaužmokamosios	nepaužmokamųjų	-	-
naud.	nepaužmokamajam	nepaužmokamiesiems	nepaužmokamajai	nepaužmokamosioms	-	-
gal.	nepaužmokamąjį	nepaužmokamuosius	nepaužmokamąją	nepaužmokamąsias	-	-
įnag.	nepaužmokamuoju	nepaužmokamaisiais	nepaužmokamąja	nepaužmokamosiomis	-	-
viet.	nepaužmokamajame	nepaužmokamuosiuose	nepaužmokamojoje	nepaužmokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaužmokamas.
• Skiemenys: ne-pa-už-mo-ka-ma

nepaužmokama (nevart.)

1. ta, kurią nepaužmoka

Etimologija

<= nepaužmokėti, nepaužmoka, nepaužmokėjo <= ne- + paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nepaužmokama: bendrai

paužmokama (lt)

Vertimai

  nepaužmokama: bendrai

---