paužmokama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paužmokama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paužmokamas, mot. g. paužmokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokamas	paužmokami	paužmokama	paužmokamos	paužmokama	-
kilm.	paužmokamo	paužmokamų	paužmokamos	paužmokamų	-	-
naud.	paužmokamam	paužmokamiems	paužmokamai	paužmokamoms	-	-
gal.	paužmokamą	paužmokamus	paužmokamą	paužmokamas	-	-
įnag.	paužmokamu	paužmokamais	paužmokama	paužmokamomis	-	-
viet.	paužmokamame	paužmokamuose	paužmokamoje	paužmokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokamasis	paužmokamieji	paužmokamoji	paužmokamosios	-	-
kilm.	paužmokamojo	paužmokamųjų	paužmokamosios	paužmokamųjų	-	-
naud.	paužmokamajam	paužmokamiesiems	paužmokamajai	paužmokamosioms	-	-
gal.	paužmokamąjį	paužmokamuosius	paužmokamąją	paužmokamąsias	-	-
įnag.	paužmokamuoju	paužmokamaisiais	paužmokamąja	paužmokamosiomis	-	-
viet.	paužmokamajame	paužmokamuosiuose	paužmokamojoje	paužmokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paužmokamas.
• Skiemenys: pa-už-mo-ka-ma

paužmokama (nevart.)

1. ta, kurią paužmoka

Etimologija

<= paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    paužmokama: bendrai

nepaužmokama (lt)

Vertimai

  paužmokama: bendrai

---