nepaužmokantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaužmokantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaužmokantis, mot. g. nepaužmokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokąs, nepaužmokantis	nepaužmoką, nepaužmokantys	nepaužmokanti	nepaužmokančios	-	nepaužmoką
kilm.	nepaužmokančio	nepaužmokančių	nepaužmokančios	nepaužmokančių	-	-
naud.	nepaužmokančiam	nepaužmokantiems, nepaužmokantiem	nepaužmokančiai	nepaužmokančioms, nepaužmokančiom	-	-
gal.	nepaužmokantį	nepaužmokančius	nepaužmokančią	nepaužmokančias	-	-
įnag.	nepaužmokančiu	nepaužmokančiais	nepaužmokančia	nepaužmokančiomis	-	-
viet.	nepaužmokančiame, nepaužmokančiam	nepaužmokančiuose, nepaužmokančiuos	nepaužmokančioje, nepaužmokančioj	nepaužmokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokantysis	nepaužmokantieji	nepaužmokančioji	nepaužmokančiosios	-	-
kilm.	nepaužmokančiojo	nepaužmokančiųjų	nepaužmokančiosios	nepaužmokančiųjų	-	-
naud.	nepaužmokančiajam	nepaužmokantiesiems	nepaužmokančiajai	nepaužmokančiosioms	-	-
gal.	nepaužmokantįjį	nepaužmokančiuosius	nepaužmokančiąją	nepaužmokančiąsias	-	-
įnag.	nepaužmokančiuoju	nepaužmokančiaisiais	nepaužmokančiąja	nepaužmokančiosiomis	-	-
viet.	nepaužmokančiajame	nepaužmokančiuosiuose	nepaužmokančiojoje	nepaužmokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepaužmokanti.
• Skiemenys: ne-pa-už-mo-kan-tis

nepaužmokantis (nevart.)

1. tas, kuris nepaužmoka

Etimologija

<= nepaužmokėti, nepaužmoka, nepaužmokėjo <= ne- + paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nepaužmokantis: bendrai

paužmokantis (lt)

Vertimai

  nepaužmokantis: bendrai

---