paužmokantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paužmokantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paužmokantis, mot. g. paužmokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokąs, paužmokantis	paužmoką, paužmokantys	paužmokanti	paužmokančios	-	paužmoką
kilm.	paužmokančio	paužmokančių	paužmokančios	paužmokančių	-	-
naud.	paužmokančiam	paužmokantiems, paužmokantiem	paužmokančiai	paužmokančioms, paužmokančiom	-	-
gal.	paužmokantį	paužmokančius	paužmokančią	paužmokančias	-	-
įnag.	paužmokančiu	paužmokančiais	paužmokančia	paužmokančiomis	-	-
viet.	paužmokančiame, paužmokančiam	paužmokančiuose, paužmokančiuos	paužmokančioje, paužmokančioj	paužmokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokantysis	paužmokantieji	paužmokančioji	paužmokančiosios	-	-
kilm.	paužmokančiojo	paužmokančiųjų	paužmokančiosios	paužmokančiųjų	-	-
naud.	paužmokančiajam	paužmokantiesiems	paužmokančiajai	paužmokančiosioms	-	-
gal.	paužmokantįjį	paužmokančiuosius	paužmokančiąją	paužmokančiąsias	-	-
įnag.	paužmokančiuoju	paužmokančiaisiais	paužmokančiąja	paužmokančiosiomis	-	-
viet.	paužmokančiajame	paužmokančiuosiuose	paužmokančiojoje	paužmokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. paužmokanti.
• Skiemenys: pa-už-mo-kan-tis

paužmokantis (nevart.)

1. tas, kuris paužmoka

Etimologija

<= paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    paužmokantis: bendrai

nepaužmokantis (lt)

Vertimai

  paužmokantis: bendrai

---