nepavaišinančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavaišinančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavaišinantis, mot. g. nepavaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinąs, nepavaišinantis	nepavaišiną, nepavaišinantys	nepavaišinanti	nepavaišinančios	-	nepavaišiną
kilm.	nepavaišinančio	nepavaišinančių	nepavaišinančios	nepavaišinančių	-	-
naud.	nepavaišinančiam	nepavaišinantiems, nepavaišinantiem	nepavaišinančiai	nepavaišinančioms, nepavaišinančiom	-	-
gal.	nepavaišinantį	nepavaišinančius	nepavaišinančią	nepavaišinančias	-	-
įnag.	nepavaišinančiu	nepavaišinančiais	nepavaišinančia	nepavaišinančiomis	-	-
viet.	nepavaišinančiame, nepavaišinančiam	nepavaišinančiuose, nepavaišinančiuos	nepavaišinančioje, nepavaišinančioj	nepavaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinantysis	nepavaišinantieji	nepavaišinančioji	nepavaišinančiosios	-	-
kilm.	nepavaišinančiojo	nepavaišinančiųjų	nepavaišinančiosios	nepavaišinančiųjų	-	-
naud.	nepavaišinančiajam	nepavaišinantiesiems	nepavaišinančiajai	nepavaišinančiosioms	-	-
gal.	nepavaišinantįjį	nepavaišinančiuosius	nepavaišinančiąją	nepavaišinančiąsias	-	-
įnag.	nepavaišinančiuoju	nepavaišinančiaisiais	nepavaišinančiąja	nepavaišinančiosiomis	-	-
viet.	nepavaišinančiajame	nepavaišinančiuosiuose	nepavaišinančiojoje	nepavaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišinantis, mot. g. nepavaišinanti.

nepavaišinančiajam

1. tas, kuris nepavaišina

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---