nepavaišinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepavaišinti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepavaišinu	nepavaišinau	nepavaišindavau	nepavaišinsiu
tu	nepavaišini	nepavaišinai	nepavaišindavai	nepavaišinsi
jis, ji	nepavaišina	nepavaišino	nepavaišindavo	nepavaišins
mes	nepavaišiname, nepavaišinam	nepavaišinome, nepavaišinom	nepavaišindavome, nepavaišindavom	nepavaišinsime, nepavaišinsim
jūs	nepavaišinate, nepavaišinat	nepavaišinote, nepavaišinot	nepavaišindavote, nepavaišindavot	nepavaišinsite, nepavaišinsit
jie, jos	nepavaišina	nepavaišino	nepavaišindavo	nepavaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepavaišinčiau		nepavaišintumėme, nepavaišintumėm, nepavaišintume
2 asm.	nepavaišintumei, nepavaišintum		nepavaišintumėte, nepavaišintumėt
3 asm.	nepavaišintų		nepavaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepavaišinkime, nepavaišinkim
2 asm.	nepavaišinki, nepavaišink		nepavaišinkite, nepavaišinkit
3 asm.	tenepavaišina, tenepavaišinie		tenepavaišina, tenepavaišinie

• žr. pagr. f. nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nepavaišinąs, nepavaišinantis, nepavaišinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nepavaišinęs, nepavaišinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nepavaišindavęs, nepavaišindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nepavaišinsiąs, nepavaišinsiantis, nepavaišinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nepavaišinamas, nepavaišinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nepavaišintas, nepavaišinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nepavaišinsimas, nepavaišinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nepavaišintinas, nepavaišintina.
• taip pat žr. pdlv.: nepavaišinant, nepavaišinus, nepavaišindavus, nepavaišinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nepavaišindamas, nepavaišindama.
• taip pat žr. bdn.: nepavaišinte, nepavaišintinai.
• Skiemenys: ne-pa-vai-šin-ti

nepavaišinti

1. nepavalgydinti, nepagirdyti svečio
   • Kaimyno nepavaišinsi, tai ir jis nevaišins.
2. nesupliekti, nesuduoti
   • Tą kartą marčios iš šluotos nepavaišinau.

Etimologija

<= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

Išvestiniai žodžiai

    pavaišinti: Išvestiniai žodžiai

nepasivaišinti (lt) nepavaišinimas (lt)

nepavaišintojas (lt) (vyr. g.) nepavaišintoja (lt) (mot. g.)

---

Dalyvis

nepavaišinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavaišintas, mot. g. nepavaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišintas	nepavaišinti	nepavaišinta	nepavaišintos	nepavaišinta	-
kilm.	nepavaišinto	nepavaišintų	nepavaišintos	nepavaišintų	-	-
naud.	nepavaišintam	nepavaišintiems	nepavaišintai	nepavaišintoms	-	-
gal.	nepavaišintą	nepavaišintus	nepavaišintą	nepavaišintas	-	-
įnag.	nepavaišintu	nepavaišintais	nepavaišinta	nepavaišintomis	-	-
viet.	nepavaišintame	nepavaišintuose	nepavaišintoje	nepavaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišintasis	nepavaišintieji	nepavaišintoji	nepavaišintosios	-	-
kilm.	nepavaišintojo	nepavaišintųjų	nepavaišintosios	nepavaišintųjų	-	-
naud.	nepavaišintajam	nepavaišintiesiems	nepavaišintajai	nepavaišintosioms	-	-
gal.	nepavaišintąjį	nepavaišintuosius	nepavaišintąją	nepavaišintąsias	-	-
įnag.	nepavaišintuoju	nepavaišintaisiais	nepavaišintąja	nepavaišintosiomis	-	-
viet.	nepavaišintajame	nepavaišintuosiuose	nepavaišintojoje	nepavaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišintas, mot. g. nepavaišinta.

nepavaišinti

1. tas, kurį nepavaišino

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---