nepavaišinsimojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavaišinsimojo (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavaišinsimas, mot. g. nepavaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinsimas	nepavaišinsimi	nepavaišinsima	nepavaišinsimos	nepavaišinsima	-
kilm.	nepavaišinsimo	nepavaišinsimų	nepavaišinsimos	nepavaišinsimų	-	-
naud.	nepavaišinsimam	nepavaišinsimiems	nepavaišinsimai	nepavaišinsimoms	-	-
gal.	nepavaišinsimą	nepavaišinsimus	nepavaišinsimą	nepavaišinsimas	-	-
įnag.	nepavaišinsimu	nepavaišinsimais	nepavaišinsima	nepavaišinsimomis	-	-
viet.	nepavaišinsimame	nepavaišinsimuose	nepavaišinsimoje	nepavaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinsimasis	nepavaišinsimieji	nepavaišinsimoji	nepavaišinsimosios	-	-
kilm.	nepavaišinsimojo	nepavaišinsimųjų	nepavaišinsimosios	nepavaišinsimųjų	-	-
naud.	nepavaišinsimajam	nepavaišinsimiesiems	nepavaišinsimajai	nepavaišinsimosioms	-	-
gal.	nepavaišinsimąjį	nepavaišinsimuosius	nepavaišinsimąją	nepavaišinsimąsias	-	-
įnag.	nepavaišinsimuoju	nepavaišinsimaisiais	nepavaišinsimąja	nepavaišinsimosiomis	-	-
viet.	nepavaišinsimajame	nepavaišinsimuosiuose	nepavaišinsimojoje	nepavaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišinsimas, mot. g. nepavaišinsima.

nepavaišinsimojo

1. tas, kurį nepavaišins

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---