nepavaišintojomis

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepavaišintojomis (dkt., mot. g., dgs. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepavaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišintoja	nepavaišintojos
kilm.	nepavaišintojos	nepavaišintojų
naud.	nepavaišintojai	nepavaišintojoms
gal.	nepavaišintoją	nepavaišintojas
įnag.	nepavaišintoja	nepavaišintojomis
viet.	nepavaišintojoje	nepavaišintojose
šauksm.	nepavaišintoja	nepavaišintojos

• žr. pagr. f. nepavaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišintojas.

nepavaišintojomis

1. ta, kuri nepavaišina

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---