nepavaišinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavaišinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavaišinęs, mot. g. nepavaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinęs	nepavaišinę	nepavaišinusi, nepavaišinus	nepavaišinusios	-	nepavaišinę
kilm.	nepavaišinusio	nepavaišinusių	nepavaišinusios	nepavaišinusių	-	-
naud.	nepavaišinusiam	nepavaišinusiems	nepavaišinusiai	nepavaišinusioms	-	-
gal.	nepavaišinusį	nepavaišinusius	nepavaišinusią	nepavaišinusias	-	-
įnag.	nepavaišinusiu	nepavaišinusiais	nepavaišinusia	nepavaišinusiomis	-	-
viet.	nepavaišinusiame	nepavaišinusiuose	nepavaišinusioje	nepavaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišinusysis	nepavaišinusieji	nepavaišinusioji	nepavaišinusiosios	-	-
kilm.	nepavaišinusiojo	nepavaišinusiųjų	nepavaišinusiosios	nepavaišinusiųjų	-	-
naud.	nepavaišinusiajam	nepavaišinusiesiems	nepavaišinusiajai	nepavaišinusiosioms	-	-
gal.	nepavaišinusįjį	nepavaišinusiuosius	nepavaišinusiąją	nepavaišinusiąsias	-	-
įnag.	nepavaišinusiuoju	nepavaišinusiaisiais	nepavaišinusiąja	nepavaišinusiosiomis	-	-
viet.	nepavaišinusiajame	nepavaišinusiuosiuose	nepavaišinusiojoje	nepavaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišinęs, mot. g. nepavaišinusi.

nepavaišinusiųjų

1. tas, kuris nepavaišino

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---