nepergirdėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepergirdėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepergirdėtas, mot. g. nepergirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdėtas	nepergirdėti	nepergirdėta	nepergirdėtos	nepergirdėta	-
kilm.	nepergirdėto	nepergirdėtų	nepergirdėtos	nepergirdėtų	-	-
naud.	nepergirdėtam	nepergirdėtiems	nepergirdėtai	nepergirdėtoms	-	-
gal.	nepergirdėtą	nepergirdėtus	nepergirdėtą	nepergirdėtas	-	-
įnag.	nepergirdėtu	nepergirdėtais	nepergirdėta	nepergirdėtomis	-	-
viet.	nepergirdėtame	nepergirdėtuose	nepergirdėtoje	nepergirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdėtasis	nepergirdėtieji	nepergirdėtoji	nepergirdėtosios	-	-
kilm.	nepergirdėtojo	nepergirdėtųjų	nepergirdėtosios	nepergirdėtųjų	-	-
naud.	nepergirdėtajam	nepergirdėtiesiems	nepergirdėtajai	nepergirdėtosioms	-	-
gal.	nepergirdėtąjį	nepergirdėtuosius	nepergirdėtąją	nepergirdėtąsias	-	-
įnag.	nepergirdėtuoju	nepergirdėtaisiais	nepergirdėtąja	nepergirdėtosiomis	-	-
viet.	nepergirdėtajame	nepergirdėtuosiuose	nepergirdėtojoje	nepergirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepergirdėtas, mot. g. nepergirdėta.
• Skiemenys: ne-per-gir-dė-tu

nepergirdėtu

1. tas, kurį nepergirdėjo

Etimologija

<= nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo <= ne- + pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---