nepergirdėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepergirdėtų (neig. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepergirdžiu	nepergirdėjau	nepergirdėdavau	nepergirdėsiu
tu	nepergirdi	nepergirdėjai	nepergirdėdavai	nepergirdėsi
jis, ji	nepergirdi	nepergirdėjo	nepergirdėdavo	nepergirdės
mes	nepergirdime, nepergirdim	nepergirdėjome, nepergirdėjom	nepergirdėdavome, nepergirdėdavom	nepergirdėsime, nepergirdėsim
jūs	nepergirdite, nepergirdit	nepergirdėjote, nepergirdėjot	nepergirdėdavote, nepergirdėdavot	nepergirdėsite, nepergirdėsit
jie, jos	nepergirdi	nepergirdėjo	nepergirdėdavo	nepergirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepergirdėčiau		nepergirdėtumėme, nepergirdėtumėm, nepergirdėtume
2 asm.	nepergirdėtumei, nepergirdėtum		nepergirdėtumėte, nepergirdėtumėt
3 asm.	nepergirdėtų		nepergirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepergirdėkime, nepergirdėkim
2 asm.	nepergirdėki, nepergirdėk		nepergirdėkite, nepergirdėkit
3 asm.	tenepergirdi, tenepergirdie		tenepergirdi, tenepergirdie

• žr. pagr. f. nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo
• Skiemenys: ne-per-gir-dė-tų

nepergirdėtų

Etimologija

<= ne- + pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---

Dalyvis

nepergirdėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepergirdėtas, mot. g. nepergirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdėtas	nepergirdėti	nepergirdėta	nepergirdėtos	nepergirdėta	-
kilm.	nepergirdėto	nepergirdėtų	nepergirdėtos	nepergirdėtų	-	-
naud.	nepergirdėtam	nepergirdėtiems	nepergirdėtai	nepergirdėtoms	-	-
gal.	nepergirdėtą	nepergirdėtus	nepergirdėtą	nepergirdėtas	-	-
įnag.	nepergirdėtu	nepergirdėtais	nepergirdėta	nepergirdėtomis	-	-
viet.	nepergirdėtame	nepergirdėtuose	nepergirdėtoje	nepergirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdėtasis	nepergirdėtieji	nepergirdėtoji	nepergirdėtosios	-	-
kilm.	nepergirdėtojo	nepergirdėtųjų	nepergirdėtosios	nepergirdėtųjų	-	-
naud.	nepergirdėtajam	nepergirdėtiesiems	nepergirdėtajai	nepergirdėtosioms	-	-
gal.	nepergirdėtąjį	nepergirdėtuosius	nepergirdėtąją	nepergirdėtąsias	-	-
įnag.	nepergirdėtuoju	nepergirdėtaisiais	nepergirdėtąja	nepergirdėtosiomis	-	-
viet.	nepergirdėtajame	nepergirdėtuosiuose	nepergirdėtojoje	nepergirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepergirdėtas, mot. g. nepergirdėta.
• Skiemenys: ne-per-gir-dė-tų

nepergirdėtų

1. tas, kurį nepergirdėjo

Etimologija

<= nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo <= ne- + pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-per-gir-dė-tų

nepergirdėtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo <= ne- + pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    nepergirdėtų: bendrai

pergirdėtų (lt)

Vertimai

  nepergirdėtų: bendrai

---