nepermokantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermokantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermokantis, mot. g. nepermokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermokąs, nepermokantis	nepermoką, nepermokantys	nepermokanti	nepermokančios	-	nepermoką
kilm.	nepermokančio	nepermokančių	nepermokančios	nepermokančių	-	-
naud.	nepermokančiam	nepermokantiems, nepermokantiem	nepermokančiai	nepermokančioms, nepermokančiom	-	-
gal.	nepermokantį	nepermokančius	nepermokančią	nepermokančias	-	-
įnag.	nepermokančiu	nepermokančiais	nepermokančia	nepermokančiomis	-	-
viet.	nepermokančiame, nepermokančiam	nepermokančiuose, nepermokančiuos	nepermokančioje, nepermokančioj	nepermokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermokantysis	nepermokantieji	nepermokančioji	nepermokančiosios	-	-
kilm.	nepermokančiojo	nepermokančiųjų	nepermokančiosios	nepermokančiųjų	-	-
naud.	nepermokančiajam	nepermokantiesiems	nepermokančiajai	nepermokančiosioms	-	-
gal.	nepermokantįjį	nepermokančiuosius	nepermokančiąją	nepermokančiąsias	-	-
įnag.	nepermokančiuoju	nepermokančiaisiais	nepermokančiąja	nepermokančiosiomis	-	-
viet.	nepermokančiajame	nepermokančiuosiuose	nepermokančiojoje	nepermokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermokantis, mot. g. nepermokanti.
• Skiemenys: ne-per-mo-kan-tį-jį

nepermokantįjį

1. tas, kuris nepermoka

Etimologija

<= nepermokėti, nepermoka, nepermokėjo <= ne- + permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---