permokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

permokėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: permokėti, permoka, permokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	permoku	permokėjau	permokėdavau	permokėsiu
tu	permoki	permokėjai	permokėdavai	permokėsi
jis, ji	permoka	permokėjo	permokėdavo	permokės
mes	permokame, permokam	permokėjome, permokėjom	permokėdavome, permokėdavom	permokėsime, permokėsim
jūs	permokate, permokat	permokėjote, permokėjot	permokėdavote, permokėdavot	permokėsite, permokėsit
jie, jos	permoka	permokėjo	permokėdavo	permokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	permokėčiau		permokėtumėme, permokėtumėm, permokėtume
2 asm.	permokėtumei, permokėtum		permokėtumėte, permokėtumėt
3 asm.	permokėtų		permokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		permokėkime, permokėkim
2 asm.	permokėki, permokėk		permokėkite, permokėkit
3 asm.	tepermoka, tepermokie		tepermoka, tepermokie

• žr. pagr. f. permokėti, permoka, permokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: permokąs, permokantis, permokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: permokėjęs, permokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: permokėdavęs, permokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: permokėsiąs, permokėsiantis, permokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: permokamas, permokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: permokėtas, permokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: permokėsimas, permokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: permokėtinas, permokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: permokant, permokėjus, permokėdavus, permokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: permokėdamas, permokėdama.
• taip pat žr. bdn.: permokėte, permokėtinai.
• Skiemenys: per-mo-kė-ti

permokėti

1. per daug sumokėti:
   • Čia tai gal jau pérmokėjai.
2. sumokėti:
   • Pérmokėk man šimtą tūkstančių, ir žemė bus tavo.

Etimologija

<= per- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    permokėti: bendrai

nepermokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    permokėti: Išvestiniai žodžiai

nepermokėti (lt) (neig. ) permokėjimas (lt) (vyr. g.)

permokėtojas (lt) (vyr. g.) permokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  permokėti: bendrai

---

Dalyvis

permokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permokėtas, mot. g. permokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėtas	permokėti	permokėta	permokėtos	permokėta	-
kilm.	permokėto	permokėtų	permokėtos	permokėtų	-	-
naud.	permokėtam	permokėtiems	permokėtai	permokėtoms	-	-
gal.	permokėtą	permokėtus	permokėtą	permokėtas	-	-
įnag.	permokėtu	permokėtais	permokėta	permokėtomis	-	-
viet.	permokėtame	permokėtuose	permokėtoje	permokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėtasis	permokėtieji	permokėtoji	permokėtosios	-	-
kilm.	permokėtojo	permokėtųjų	permokėtosios	permokėtųjų	-	-
naud.	permokėtajam	permokėtiesiems	permokėtajai	permokėtosioms	-	-
gal.	permokėtąjį	permokėtuosius	permokėtąją	permokėtąsias	-	-
įnag.	permokėtuoju	permokėtaisiais	permokėtąja	permokėtosiomis	-	-
viet.	permokėtajame	permokėtuosiuose	permokėtojoje	permokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permokėtas, mot. g. permokėta.
• Skiemenys: per-mo-kė-ti

permokėti

1. tas, kurį permokėjo

Etimologija

<= permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---

Veiksmažodis

permokėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: permokėti, permoka, permokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	permoku	permokėjau	permokėdavau	permokėsiu
tu	permoki	permokėjai	permokėdavai	permokėsi
jis, ji	permoka	permokėjo	permokėdavo	permokės
mes	permokame, permokam	permokėjome, permokėjom	permokėdavome, permokėdavom	permokėsime, permokėsim
jūs	permokate, permokat	permokėjote, permokėjot	permokėdavote, permokėdavot	permokėsite, permokėsit
jie, jos	permoka	permokėjo	permokėdavo	permokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	permokėčiau		permokėtumėme, permokėtumėm, permokėtume
2 asm.	permokėtumei, permokėtum		permokėtumėte, permokėtumėt
3 asm.	permokėtų		permokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		permokėkime, permokėkim
2 asm.	permokėki, permokėk		permokėkite, permokėkit
3 asm.	tepermoka, tepermokie		tepermoka, tepermokie

• žr. pagr. f. permokėti, permoka, permokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: permokąs, permokantis, permokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: permokėjęs, permokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: permokėdavęs, permokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: permokėsiąs, permokėsiantis, permokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: permokamas, permokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: permokėtas, permokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: permokėsimas, permokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: permokėtinas, permokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: permokant, permokėjus, permokėdavus, permokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: permokėdamas, permokėdama.
• taip pat žr. bdn.: permokėte, permokėtinai.
• Skiemenys: per-mo-kė-ti

permokėti

1. per daug mokėti.

Etimologija

<= per- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    permokėti: bendrai

nepermokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    permokėti: Išvestiniai žodžiai

nepermokėti (lt) (neig. ) permokėjimas (lt) (vyr. g.)

permokėtojas (lt) (vyr. g.) permokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  permokėti: bendrai

---