Veiksmažodis; pagrindinės formos: permokėti, permoka, permokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
permoku
|
permokėjau
|
permokėdavau
|
permokėsiu
|
tu
|
permoki
|
permokėjai
|
permokėdavai
|
permokėsi
|
jis, ji
|
permoka
|
permokėjo
|
permokėdavo
|
permokės
|
mes
|
permokame, permokam
|
permokėjome, permokėjom
|
permokėdavome, permokėdavom
|
permokėsime, permokėsim
|
jūs
|
permokate, permokat
|
permokėjote, permokėjot
|
permokėdavote, permokėdavot
|
permokėsite, permokėsit
|
jie, jos
|
permoka
|
permokėjo
|
permokėdavo
|
permokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
permokėčiau
|
permokėtumėme, permokėtumėm, permokėtume
|
2 asm.
|
permokėtumei, permokėtum
|
permokėtumėte, permokėtumėt
|
3 asm.
|
permokėtų
|
permokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
permokėkime, permokėkim
|
2 asm.
|
permokėki, permokėk
|
permokėkite, permokėkit
|
3 asm.
|
tepermoka, tepermokie
|
tepermoka, tepermokie
|
permokėtų
<= per- + mokėti, moka, mokėjo
permokėtų
- tas, kurį permokėjo
<= permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo
permokėtų (tarm.| ryt.)
<= permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo