permokėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

permokėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permokėtas, mot. g. permokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėtas	permokėti	permokėta	permokėtos	permokėta	-
kilm.	permokėto	permokėtų	permokėtos	permokėtų	-	-
naud.	permokėtam	permokėtiems	permokėtai	permokėtoms	-	-
gal.	permokėtą	permokėtus	permokėtą	permokėtas	-	-
įnag.	permokėtu	permokėtais	permokėta	permokėtomis	-	-
viet.	permokėtame	permokėtuose	permokėtoje	permokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėtasis	permokėtieji	permokėtoji	permokėtosios	-	-
kilm.	permokėtojo	permokėtųjų	permokėtosios	permokėtųjų	-	-
naud.	permokėtajam	permokėtiesiems	permokėtajai	permokėtosioms	-	-
gal.	permokėtąjį	permokėtuosius	permokėtąją	permokėtąsias	-	-
įnag.	permokėtuoju	permokėtaisiais	permokėtąja	permokėtosiomis	-	-
viet.	permokėtajame	permokėtuosiuose	permokėtojoje	permokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permokėtas, mot. g. permokėta.
• Skiemenys: per-mo-kė-to-jo

permokėtojo

1. tas, kurį permokėjo

Etimologija

<= permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

permokėtojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: permokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėtojas	permokėtojai
kilm.	permokėtojo	permokėtojų
naud.	permokėtojui	permokėtojams
gal.	permokėtoją	permokėtojus
įnag.	permokėtoju	permokėtojais
viet.	permokėtojuje	permokėtojuose
šauksm.	permokėtojau	permokėtojai

• Skiemenys: per-mo-kė-to-jo
• žr. pagr. f. permokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. permokėtoja.

permokėtojo

1. tas, kuris permoka

Etimologija

<= permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---