nepersivaišintojuje

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepersivaišintojuje (dkt., vyr. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepersivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivaišintojas	nepersivaišintojai
kilm.	nepersivaišintojo	nepersivaišintojų
naud.	nepersivaišintojui	nepersivaišintojams
gal.	nepersivaišintoją	nepersivaišintojus
įnag.	nepersivaišintoju	nepersivaišintojais
viet.	nepersivaišintojuje	nepersivaišintojuose
šauksm.	nepersivaišintojau	nepersivaišintojai

• žr. pagr. f. nepersivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepersivaišintoja.

nepersivaišintojuje

1. tas, kuris nepersivaišina

Etimologija

<= nepersivaišinti, nepersivaišina, nepersivaišino <= ne- + persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---