nepervoktinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepervoktinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervoktinas, mot. g. nepervoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervoktinas	nepervoktini	nepervoktina	nepervoktinos	nepervoktina	-
kilm.	nepervoktino	nepervoktinų	nepervoktinos	nepervoktinų	-	-
naud.	nepervoktinam	nepervoktiniems	nepervoktinai	nepervoktinoms	-	-
gal.	nepervoktiną	nepervoktinus	nepervoktiną	nepervoktinas	-	-
įnag.	nepervoktinu	nepervoktinais	nepervoktina	nepervoktinomis	-	-
viet.	nepervoktiname	nepervoktinuose	nepervoktinoje	nepervoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervoktinasis	nepervoktinieji	nepervoktinoji	nepervoktinosios	-	-
kilm.	nepervoktinojo	nepervoktinųjų	nepervoktinosios	nepervoktinųjų	-	-
naud.	nepervoktinajam	nepervoktiniesiems	nepervoktinajai	nepervoktinosioms	-	-
gal.	nepervoktinąjį	nepervoktinuosius	nepervoktinąją	nepervoktinąsias	-	-
įnag.	nepervoktinuoju	nepervoktinaisiais	nepervoktinąja	nepervoktinosiomis	-	-
viet.	nepervoktinajame	nepervoktinuosiuose	nepervoktinojoje	nepervoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervoktinas, mot. g. nepervoktina.
• Skiemenys: ne-per-vok-ti-nus

nepervoktinus

1. tas, dėl kurio reikia nepervokti

Etimologija

<= nepervokti, nepervokia, nepervokė <= ne- + pervokti, pervokia, pervokė <= per- + vokti, vokia, vokė

---