pervokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pervokti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pervokti, pervokia, pervokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pervokiu	pervokiau	pervokdavau	pervoksiu
tu	pervoki	pervokei	pervokdavai	pervoksi
jis, ji	pervokia	pervokė	pervokdavo	pervoks
mes	pervokiame, pervokiam	pervokėme, pervokėm	pervokdavome, pervokdavom	pervoksime, pervoksim
jūs	pervokiate, pervokiat	pervokėte, pervokėt	pervokdavote, pervokdavot	pervoksite, pervoksit
jie, jos	pervokia	pervokė	pervokdavo	pervoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pervokčiau		pervoktumėme, pervoktumėm, pervoktume
2 asm.	pervoktumei, pervoktum		pervoktumėte, pervoktumėt
3 asm.	pervoktų		pervoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pervokime, pervokim
2 asm.	pervoki, pervok		pervokite, pervokit
3 asm.	tepervokia, tepervokie		tepervokia, tepervokie

• žr. pagr. f. pervokti, pervokia, pervokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pervokiąs, pervokiantis, pervokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pervokęs, pervokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pervokdavęs, pervokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pervoksiąs, pervoksiantis, pervoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pervokiamas, pervokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pervoktas, pervokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pervoksimas, pervoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pervoktinas, pervoktina.
• taip pat žr. pdlv.: pervokiant, pervokus, pervokdavus, pervoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: pervokdamas, pervokdama.
• taip pat žr. bdn.: pervokte, pervoktinai.
• Skiemenys: per-vok-ti

pervokti

1. nuvalyti derlių:
   • Kol pervokiau laukus.
2. suieškoti, surasti:
   • Tą daktarą kol pervokė, ir numirė žmogus.

Etimologija

<= per- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    pervokti: bendrai

nepervokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pervokti: Išvestiniai žodžiai

nepervokti (lt) (neig. )

pervokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  pervokti: bendrai

---

Dalyvis

pervokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervoktas, mot. g. pervokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervoktas	pervokti	pervokta	pervoktos	pervokta	-
kilm.	pervokto	pervoktų	pervoktos	pervoktų	-	-
naud.	pervoktam	pervoktiems	pervoktai	pervoktoms	-	-
gal.	pervoktą	pervoktus	pervoktą	pervoktas	-	-
įnag.	pervoktu	pervoktais	pervokta	pervoktomis	-	-
viet.	pervoktame	pervoktuose	pervoktoje	pervoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervoktasis	pervoktieji	pervoktoji	pervoktosios	-	-
kilm.	pervoktojo	pervoktųjų	pervoktosios	pervoktųjų	-	-
naud.	pervoktajam	pervoktiesiems	pervoktajai	pervoktosioms	-	-
gal.	pervoktąjį	pervoktuosius	pervoktąją	pervoktąsias	-	-
įnag.	pervoktuoju	pervoktaisiais	pervoktąja	pervoktosiomis	-	-
viet.	pervoktajame	pervoktuosiuose	pervoktojoje	pervoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervoktas, mot. g. pervokta.
• Skiemenys: per-vok-ti

pervokti

1. tas, kurį pervokė

Etimologija

<= pervokti, pervokia, pervokė <= per- + vokti, vokia, vokė

---