nepragirdėtinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragirdėtinas (reik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragirdėtinas, mot. g. nepragirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragirdėtinas	nepragirdėtini	nepragirdėtina	nepragirdėtinos	nepragirdėtina	-
kilm.	nepragirdėtino	nepragirdėtinų	nepragirdėtinos	nepragirdėtinų	-	-
naud.	nepragirdėtinam	nepragirdėtiniems	nepragirdėtinai	nepragirdėtinoms	-	-
gal.	nepragirdėtiną	nepragirdėtinus	nepragirdėtiną	nepragirdėtinas	-	-
įnag.	nepragirdėtinu	nepragirdėtinais	nepragirdėtina	nepragirdėtinomis	-	-
viet.	nepragirdėtiname	nepragirdėtinuose	nepragirdėtinoje	nepragirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragirdėtinasis	nepragirdėtinieji	nepragirdėtinoji	nepragirdėtinosios	-	-
kilm.	nepragirdėtinojo	nepragirdėtinųjų	nepragirdėtinosios	nepragirdėtinųjų	-	-
naud.	nepragirdėtinajam	nepragirdėtiniesiems	nepragirdėtinajai	nepragirdėtinosioms	-	-
gal.	nepragirdėtinąjį	nepragirdėtinuosius	nepragirdėtinąją	nepragirdėtinąsias	-	-
įnag.	nepragirdėtinuoju	nepragirdėtinaisiais	nepragirdėtinąja	nepragirdėtinosiomis	-	-
viet.	nepragirdėtinajame	nepragirdėtinuosiuose	nepragirdėtinojoje	nepragirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepragirdėtina.
• Skiemenys: ne-pra-gir-dė-ti-nas

nepragirdėtinas

1. tas, dėl kurio reikia nepragirdėti

Etimologija

<= nepragirdėti, nepragirdi, nepragirdėjo <= ne- + pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    nepragirdėtinas: bendrai

pragirdėtinas (lt)

Vertimai

  nepragirdėtinas: bendrai

---