nepragirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepragirdėti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepragirdėti, nepragirdi, nepragirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepragirdžiu	nepragirdėjau	nepragirdėdavau	nepragirdėsiu
tu	nepragirdi	nepragirdėjai	nepragirdėdavai	nepragirdėsi
jis, ji	nepragirdi	nepragirdėjo	nepragirdėdavo	nepragirdės
mes	nepragirdime, nepragirdim	nepragirdėjome, nepragirdėjom	nepragirdėdavome, nepragirdėdavom	nepragirdėsime, nepragirdėsim
jūs	nepragirdite, nepragirdit	nepragirdėjote, nepragirdėjot	nepragirdėdavote, nepragirdėdavot	nepragirdėsite, nepragirdėsit
jie, jos	nepragirdi	nepragirdėjo	nepragirdėdavo	nepragirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepragirdėčiau		nepragirdėtumėme, nepragirdėtumėm, nepragirdėtume
2 asm.	nepragirdėtumei, nepragirdėtum		nepragirdėtumėte, nepragirdėtumėt
3 asm.	nepragirdėtų		nepragirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepragirdėkime, nepragirdėkim
2 asm.	nepragirdėki, nepragirdėk		nepragirdėkite, nepragirdėkit
3 asm.	tenepragirdi, tenepragirdie		tenepragirdi, tenepragirdie

• žr. pagr. f. nepragirdėti, nepragirdi, nepragirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nepragirdįs, nepragirdintis, nepragirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nepragirdėjęs, nepragirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nepragirdėdavęs, nepragirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nepragirdėsiąs, nepragirdėsiantis, nepragirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nepragirdimas, nepragirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nepragirdėtas, nepragirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nepragirdėsimas, nepragirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nepragirdėtinas, nepragirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: nepragirdint, nepragirdėjus, nepragirdėdavus, nepragirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nepragirdėdamas, nepragirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: nepragirdėte, nepragirdėtinai.
• Skiemenys: ne-pra-gir-dė-ti

nepragirdėti

Etimologija

<= ne- + pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    nepragirdėti: bendrai

pragirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nepragirdėti: Išvestiniai žodžiai

nepragirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nepragirdėti: bendrai

---

Dalyvis

nepragirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragirdėtas, mot. g. nepragirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragirdėtas	nepragirdėti	nepragirdėta	nepragirdėtos	nepragirdėta	-
kilm.	nepragirdėto	nepragirdėtų	nepragirdėtos	nepragirdėtų	-	-
naud.	nepragirdėtam	nepragirdėtiems	nepragirdėtai	nepragirdėtoms	-	-
gal.	nepragirdėtą	nepragirdėtus	nepragirdėtą	nepragirdėtas	-	-
įnag.	nepragirdėtu	nepragirdėtais	nepragirdėta	nepragirdėtomis	-	-
viet.	nepragirdėtame	nepragirdėtuose	nepragirdėtoje	nepragirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragirdėtasis	nepragirdėtieji	nepragirdėtoji	nepragirdėtosios	-	-
kilm.	nepragirdėtojo	nepragirdėtųjų	nepragirdėtosios	nepragirdėtųjų	-	-
naud.	nepragirdėtajam	nepragirdėtiesiems	nepragirdėtajai	nepragirdėtosioms	-	-
gal.	nepragirdėtąjį	nepragirdėtuosius	nepragirdėtąją	nepragirdėtąsias	-	-
įnag.	nepragirdėtuoju	nepragirdėtaisiais	nepragirdėtąja	nepragirdėtosiomis	-	-
viet.	nepragirdėtajame	nepragirdėtuosiuose	nepragirdėtojoje	nepragirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragirdėtas, mot. g. nepragirdėta.
• Skiemenys: ne-pra-gir-dė-ti

nepragirdėti

1. tas, kurį nepragirdėjo

Etimologija

<= nepragirdėti, nepragirdi, nepragirdėjo <= ne- + pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

---