nepragirdimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragirdimus (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragirdimas, mot. g. nepragirdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragirdimas	nepragirdimi	nepragirdima	nepragirdimos	nepragirdima	-
kilm.	nepragirdimo	nepragirdimų	nepragirdimos	nepragirdimų	-	-
naud.	nepragirdimam	nepragirdimiems	nepragirdimai	nepragirdimoms	-	-
gal.	nepragirdimą	nepragirdimus	nepragirdimą	nepragirdimas	-	-
įnag.	nepragirdimu	nepragirdimais	nepragirdima	nepragirdimomis	-	-
viet.	nepragirdimame	nepragirdimuose	nepragirdimoje	nepragirdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragirdimasis	nepragirdimieji	nepragirdimoji	nepragirdimosios	-	-
kilm.	nepragirdimojo	nepragirdimųjų	nepragirdimosios	nepragirdimųjų	-	-
naud.	nepragirdimajam	nepragirdimiesiems	nepragirdimajai	nepragirdimosioms	-	-
gal.	nepragirdimąjį	nepragirdimuosius	nepragirdimąją	nepragirdimąsias	-	-
įnag.	nepragirdimuoju	nepragirdimaisiais	nepragirdimąja	nepragirdimosiomis	-	-
viet.	nepragirdimajame	nepragirdimuosiuose	nepragirdimojoje	nepragirdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragirdimas, mot. g. nepragirdima.
• Skiemenys: ne-pra-gir-di-mus

nepragirdimus

1. tas, kurį nepragirdi

Etimologija

<= nepragirdėti, nepragirdi, nepragirdėjo <= ne- + pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

---