neprigirdinčiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprigirdinčiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprigirdintis, mot. g. neprigirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigirdintis, neprigirdįs	neprigirdintys, neprigirdį	neprigirdinti	neprigirdinčios	-	neprigirdį
kilm.	neprigirdinčio	neprigirdinčių	neprigirdinčios	neprigirdinčių	-	-
naud.	neprigirdinčiam	neprigirdintiems, neprigirdintiem	neprigirdinčiai	neprigirdinčioms	-	-
gal.	neprigirdintį	neprigirdinčius	neprigirdinčią	neprigirdinčias	-	-
įnag.	neprigirdinčiu	neprigirdinčiais	neprigirdinčia	neprigirdinčiomis	-	-
viet.	neprigirdinčiame, neprigirdinčiam	neprigirdinčiuose, neprigirdinčiuos	neprigirdinčioje, neprigirdinčioj	neprigirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigirdintysis	neprigirdintieji	neprigirdinčioji	neprigirdinčiosios	-	-
kilm.	neprigirdinčiojo	neprigirdinčiųjų	neprigirdinčiosios	neprigirdinčiųjų	-	-
naud.	neprigirdinčiajam	neprigirdintiesiems	neprigirdinčiajai	neprigirdinčiosioms	-	-
gal.	neprigirdintįjį	neprigirdinčiuosius	neprigirdinčiąją	neprigirdinčiąsias	-	-
įnag.	neprigirdinčiuoju	neprigirdinčiaisiais	neprigirdinčiąja	neprigirdinčiosiomis	-	-
viet.	neprigirdinčajame	neprigirdinčiuosiuose	neprigirdinčiojoje	neprigirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprigirdintis, mot. g. neprigirdinti.
• Skiemenys: ne-pri-gir-din-čiuo-ju

neprigirdinčiuoju

1. tas, kuris neprigirdi

Etimologija

<= neprigirdėti, neprigirdi, neprigirdėjo <= ne- + prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo <= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

---