neprigirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neprigirdėti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neprigirdėti, neprigirdi, neprigirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neprigirdžiu	neprigirdėjau	neprigirdėdavau	neprigirdėsiu
tu	neprigirdi	neprigirdėjai	neprigirdėdavai	neprigirdėsi
jis, ji	neprigirdi	neprigirdėjo	neprigirdėdavo	neprigirdės
mes	neprigirdime, neprigirdim	neprigirdėjome, neprigirdėjom	neprigirdėdavome, neprigirdėdavom	neprigirdėsime, neprigirdėsim
jūs	neprigirdite, neprigirdit	neprigirdėjote, neprigirdėjot	neprigirdėdavote, neprigirdėdavot	neprigirdėsite, neprigirdėsit
jie, jos	neprigirdi	neprigirdėjo	neprigirdėdavo	neprigirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neprigirdėčiau		neprigirdėtumėme, neprigirdėtumėm, neprigirdėtume
2 asm.	neprigirdėtumei, neprigirdėtum		neprigirdėtumėte, neprigirdėtumėt
3 asm.	neprigirdėtų		neprigirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neprigirdėkime, neprigirdėkim
2 asm.	neprigirdėki, neprigirdėk		neprigirdėkite, neprigirdėkit
3 asm.	teneprigirdi, teneprigirdie		teneprigirdi, teneprigirdie

• žr. pagr. f. neprigirdėti, neprigirdi, neprigirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neprigirdįs, neprigirdintis, neprigirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neprigirdėjęs, neprigirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neprigirdėdavęs, neprigirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neprigirdėsiąs, neprigirdėsiantis, neprigirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neprigirdimas, neprigirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neprigirdėtas, neprigirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neprigirdėsimas, neprigirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neprigirdėtinas, neprigirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: neprigirdint, neprigirdėjus, neprigirdėdavus, neprigirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neprigirdėdamas, neprigirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: neprigirdėte, neprigirdėtinai.
• Skiemenys: ne-pri-gir-dė-ti

neprigirdėti

Etimologija

<= ne- + prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo <= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    neprigirdėti: bendrai

prigirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neprigirdėti: Išvestiniai žodžiai

neprigirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neprigirdėti: bendrai

---

Dalyvis

neprigirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprigirdėtas, mot. g. neprigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigirdėtas	neprigirdėti	neprigirdėta	neprigirdėtos	neprigirdėta	-
kilm.	neprigirdėto	neprigirdėtų	neprigirdėtos	neprigirdėtų	-	-
naud.	neprigirdėtam	neprigirdėtiems	neprigirdėtai	neprigirdėtoms	-	-
gal.	neprigirdėtą	neprigirdėtus	neprigirdėtą	neprigirdėtas	-	-
įnag.	neprigirdėtu	neprigirdėtais	neprigirdėta	neprigirdėtomis	-	-
viet.	neprigirdėtame	neprigirdėtuose	neprigirdėtoje	neprigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigirdėtasis	neprigirdėtieji	neprigirdėtoji	neprigirdėtosios	-	-
kilm.	neprigirdėtojo	neprigirdėtųjų	neprigirdėtosios	neprigirdėtųjų	-	-
naud.	neprigirdėtajam	neprigirdėtiesiems	neprigirdėtajai	neprigirdėtosioms	-	-
gal.	neprigirdėtąjį	neprigirdėtuosius	neprigirdėtąją	neprigirdėtąsias	-	-
įnag.	neprigirdėtuoju	neprigirdėtaisiais	neprigirdėtąja	neprigirdėtosiomis	-	-
viet.	neprigirdėtajame	neprigirdėtuosiuose	neprigirdėtojoje	neprigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprigirdėtas, mot. g. neprigirdėta.
• Skiemenys: ne-pri-gir-dė-ti

neprigirdėti

1. tas, kurį neprigirdėjo

Etimologija

<= neprigirdėti, neprigirdi, neprigirdėjo <= ne- + prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo <= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

---