nesigeriančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesigeriančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesigeriantis, mot. g. nesigerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesigeriąs, nesigeriantis	nesigerią, nesigeriantys	nesigerianti	nesigeriančios	-	nesigerią
kilm.	nesigeriančio	nesigeriančių	nesigeriančios	nesigeriančių	-	-
naud.	nesigeriančiam	nesigeriantiems, nesigeriantiem	nesigeriančiai	nesigeriančioms, nesigeriančiom	-	-
gal.	nesigeriantį	nesigeriančius	nesigeriančią	nesigeriančias	-	-
įnag.	nesigeriančiu	nesigeriančiais	nesigeriančia	nesigeriančiomis	-	-
viet.	nesigeriančiame, nesigeriančiam	nesigeriančiuose, nesigeriančiuos	nesigeriančioje, nesigeriančioj	nesigeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesigeriantysis	nesigeriantieji	nesigeriančioji	nesigeriančiosios	-	-
kilm.	nesigeriančiojo	nesigeriančiųjų	nesigeriančiosios	nesigeriančiųjų	-	-
naud.	nesigeriančiajam	nesigeriantiesiems	nesigeriančiajai	nesigeriančiosioms	-	-
gal.	nesigeriantįjį	nesigeriančiuosius	nesigeriančiąją	nesigeriančiąsias	-	-
įnag.	nesigeriančiuoju	nesigeriančiaisiais	nesigeriančiąja	nesigeriančiosiomis	-	-
viet.	nesigeriančiajame	nesigeriančiuosiuose	nesigeriančiojoje	nesigeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesigeriantis, mot. g. nesigerianti.
• Skiemenys: ne-si-ge-rian-čiu

nesigeriančiu

1. tas, kuris nesigeria

Etimologija

<= nesigerti, nesigeria, nesigėrė <= ne- + gerti, geria, gėrė <= sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---