nesigertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesigertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesigertas, mot. g. nesigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesigertas	nesigerti	nesigerta	nesigertos	nesigerta	-
kilm.	nesigerto	nesigertų	nesigertos	nesigertų	-	-
naud.	nesigertam	nesigertiems	nesigertai	nesigertoms	-	-
gal.	nesigertą	nesigertus	nesigertą	nesigertas	-	-
įnag.	nesigertu	nesigertais	nesigerta	nesigertomis	-	-
viet.	nesigertame	nesigertuose	nesigertoje	nesigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesigertasis	nesigertieji	nesigertoji	nesigertosios	-	-
kilm.	nesigertojo	nesigertųjų	nesigertosios	nesigertųjų	-	-
naud.	nesigertajam	nesigertiesiems	nesigertajai	nesigertosioms	-	-
gal.	nesigertąjį	nesigertuosius	nesigertąją	nesigertąsias	-	-
įnag.	nesigertuoju	nesigertaisiais	nesigertąja	nesigertosiomis	-	-
viet.	nesigertajame	nesigertuosiuose	nesigertojoje	nesigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesigertas, mot. g. nesigerta.
• Skiemenys: ne-si-ger-tu

nesigertu

1. tas, kurį nesigėrė

Etimologija

<= nesigerti, nesigeria, nesigėrė <= ne- + gerti, geria, gėrė <= sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---