nesugalvotajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugalvotajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugalvotas, mot. g. nesugalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvotas	nesugalvoti	nesugalvota	nesugalvotos	nesugalvota	-
kilm.	nesugalvoto	nesugalvotų	nesugalvotos	nesugalvotų	-	-
naud.	nesugalvotam	nesugalvotiems	nesugalvotai	nesugalvotoms	-	-
gal.	nesugalvotą	nesugalvotus	nesugalvotą	nesugalvotas	-	-
įnag.	nesugalvotu	nesugalvotais	nesugalvota	nesugalvotomis	-	-
viet.	nesugalvotame	nesugalvotuose	nesugalvotoje	nesugalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvotasis	nesugalvotieji	nesugalvotoji	nesugalvotosios	-	-
kilm.	nesugalvotojo	nesugalvotųjų	nesugalvotosios	nesugalvotųjų	-	-
naud.	nesugalvotajam	nesugalvotiesiems	nesugalvotajai	nesugalvotosioms	-	-
gal.	nesugalvotąjį	nesugalvotuosius	nesugalvotąją	nesugalvotąsias	-	-
įnag.	nesugalvotuoju	nesugalvotaisiais	nesugalvotąja	nesugalvotosiomis	-	-
viet.	nesugalvotajame	nesugalvotuosiuose	nesugalvotojoje	nesugalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugalvotas, mot. g. nesugalvota.
• Skiemenys: ne-su-gal-vo-ta-jam

nesugalvotajam

1. tas, kurį nesugalvojo

Etimologija

<= nesugalvoti, nesugalvoja, nesugalvojo <= ne- + sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---