nesugalvoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesugalvoti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesugalvoti, nesugalvoja, nesugalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesugalvoju	nesugalvojau	nesugalvodavau	nesugalvosiu
tu	nesugalvoji	nesugalvojai	nesugalvodavai	nesugalvosi
jis, ji	nesugalvoja	nesugalvojo	nesugalvodavo	nesugalvos
mes	nesugalvojame, nesugalvojam	nesugalvojome, nesugalvojom	nesugalvodavome, nesugalvodavom	nesugalvosime, nesugalvosim
jūs	nesugalvojate, nesugalvojat	nesugalvojote, nesugalvojot	nesugalvodavote, nesugalvodavot	nesugalvosite, nesugalvosit
jie, jos	nesugalvoja	nesugalvojo	nesugalvodavo	nesugalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesugalvočiau		nesugalvotumėme, nesugalvotumėm, nesugalvotume
2 asm.	nesugalvotumei, nesugalvotum		nesugalvotumėte, nesugalvotumėt
3 asm.	nesugalvotų		nesugalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesugalvokime, nesugalvokim
2 asm.	nesugalvoki, nesugalvok		nesugalvokite, nesugalvokit
3 asm.	tenesugalvoja, tenesugalvojie		tenesugalvoja, tenesugalvojie

• žr. pagr. f. nesugalvoti, nesugalvoja, nesugalvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nesugalvojąs, nesugalvojantis, nesugalvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nesugalvojęs, nesugalvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nesugalvodavęs, nesugalvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nesugalvosiąs, nesugalvosiantis, nesugalvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nesugalvojamas, nesugalvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nesugalvotas, nesugalvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nesugalvosimas, nesugalvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nesugalvotinas, nesugalvotina.
• taip pat žr. pdlv.: nesugalvojant, nesugalvojus, nesugalvodavus, nesugalvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: nesugalvodamas, nesugalvodama.
• taip pat žr. bdn.: nesugalvote, nesugalvotinai.
• Skiemenys: ne-su-gal-vo-ti

nesugalvoti

1. priešingas veiksmas veiksmui: sugalvoti.

Etimologija

<= ne- + sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    nesugalvoti: bendrai

sugalvoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nesugalvoti: Išvestiniai žodžiai

nesugalvojimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nesugalvoti: bendrai

---

Dalyvis

nesugalvoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugalvotas, mot. g. nesugalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvotas	nesugalvoti	nesugalvota	nesugalvotos	nesugalvota	-
kilm.	nesugalvoto	nesugalvotų	nesugalvotos	nesugalvotų	-	-
naud.	nesugalvotam	nesugalvotiems	nesugalvotai	nesugalvotoms	-	-
gal.	nesugalvotą	nesugalvotus	nesugalvotą	nesugalvotas	-	-
įnag.	nesugalvotu	nesugalvotais	nesugalvota	nesugalvotomis	-	-
viet.	nesugalvotame	nesugalvotuose	nesugalvotoje	nesugalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugalvotasis	nesugalvotieji	nesugalvotoji	nesugalvotosios	-	-
kilm.	nesugalvotojo	nesugalvotųjų	nesugalvotosios	nesugalvotųjų	-	-
naud.	nesugalvotajam	nesugalvotiesiems	nesugalvotajai	nesugalvotosioms	-	-
gal.	nesugalvotąjį	nesugalvotuosius	nesugalvotąją	nesugalvotąsias	-	-
įnag.	nesugalvotuoju	nesugalvotaisiais	nesugalvotąja	nesugalvotosiomis	-	-
viet.	nesugalvotajame	nesugalvotuosiuose	nesugalvotojoje	nesugalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugalvotas, mot. g. nesugalvota.
• Skiemenys: ne-su-gal-vo-ti

nesugalvoti

1. tas, kurį nesugalvojo

Etimologija

<= nesugalvoti, nesugalvoja, nesugalvojo <= ne- + sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---