nesugeriančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugeriančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugeriantis, mot. g. nesugerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugeriąs, nesugeriantis	nesugerią, nesugeriantys	nesugerianti	nesugeriančios	-	nesugerią
kilm.	nesugeriančio	nesugeriančių	nesugeriančios	nesugeriančių	-	-
naud.	nesugeriančiam	nesugeriantiems, nesugeriantiem	nesugeriančiai	nesugeriančioms, nesugeriančiom	-	-
gal.	nesugeriantį	nesugeriančius	nesugeriančią	nesugeriančias	-	-
įnag.	nesugeriančiu	nesugeriančiais	nesugeriančia	nesugeriančiomis	-	-
viet.	nesugeriančiame, nesugeriančiam	nesugeriančiuose, nesugeriančiuos	nesugeriančioje, nesugeriančioj	nesugeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugeriantysis	nesugeriantieji	nesugeriančioji	nesugeriančiosios	-	-
kilm.	nesugeriančiojo	nesugeriančiųjų	nesugeriančiosios	nesugeriančiųjų	-	-
naud.	nesugeriančiajam	nesugeriantiesiems	nesugeriančiajai	nesugeriančiosioms	-	-
gal.	nesugeriantįjį	nesugeriančiuosius	nesugeriančiąją	nesugeriančiąsias	-	-
įnag.	nesugeriančiuoju	nesugeriančiaisiais	nesugeriančiąja	nesugeriančiosiomis	-	-
viet.	nesugeriančiajame	nesugeriančiuosiuose	nesugeriančiojoje	nesugeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugeriantis, mot. g. nesugerianti.
• Skiemenys: ne-su-ge-rian-čiu

nesugeriančiu

1. tas, kuris nesugeria

Etimologija

<= nesugerti, nesugeria, nesugėrė <= ne- + sugerti, sugeria, sugėrė <= su- + gerti, geria, gėrė

---