nesugirdinčiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesugirdinčiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesugirdintis, mot. g. nesugirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugirdintis, nesugirdįs	nesugirdintys, nesugirdį	nesugirdinti	nesugirdinčios	-	nesugirdį
kilm.	nesugirdinčio	nesugirdinčių	nesugirdinčios	nesugirdinčių	-	-
naud.	nesugirdinčiam	nesugirdintiems, nesugirdintiem	nesugirdinčiai	nesugirdinčioms	-	-
gal.	nesugirdintį	nesugirdinčius	nesugirdinčią	nesugirdinčias	-	-
įnag.	nesugirdinčiu	nesugirdinčiais	nesugirdinčia	nesugirdinčiomis	-	-
viet.	nesugirdinčiame, nesugirdinčiam	nesugirdinčiuose, nesugirdinčiuos	nesugirdinčioje, nesugirdinčioj	nesugirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesugirdintysis	nesugirdintieji	nesugirdinčioji	nesugirdinčiosios	-	-
kilm.	nesugirdinčiojo	nesugirdinčiųjų	nesugirdinčiosios	nesugirdinčiųjų	-	-
naud.	nesugirdinčiajam	nesugirdintiesiems	nesugirdinčiajai	nesugirdinčiosioms	-	-
gal.	nesugirdintįjį	nesugirdinčiuosius	nesugirdinčiąją	nesugirdinčiąsias	-	-
įnag.	nesugirdinčiuoju	nesugirdinčiaisiais	nesugirdinčiąja	nesugirdinčiosiomis	-	-
viet.	nesugirdinčajame	nesugirdinčiuosiuose	nesugirdinčiojoje	nesugirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesugirdintis, mot. g. nesugirdinti.
• Skiemenys: ne-su-gir-din-čio-jo

nesugirdinčiojo

1. tas, kuris nesugirdi

Etimologija

<= nesugirdėti, nesugirdi, nesugirdėjo <= ne- + sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---