sugirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sugirdėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sugirdžiu	sugirdėjau	sugirdėdavau	sugirdėsiu
tu	sugirdi	sugirdėjai	sugirdėdavai	sugirdėsi
jis, ji	sugirdi	sugirdėjo	sugirdėdavo	sugirdės
mes	sugirdime, sugirdim	sugirdėjome, sugirdėjom	sugirdėdavome, sugirdėdavom	sugirdėsime, sugirdėsim
jūs	sugirdite, sugirdit	sugirdėjote, sugirdėjot	sugirdėdavote, sugirdėdavot	sugirdėsite, sugirdėsit
jie, jos	sugirdi	sugirdėjo	sugirdėdavo	sugirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sugirdėčiau		sugirdėtumėme, sugirdėtumėm, sugirdėtume
2 asm.	sugirdėtumei, sugirdėtum		sugirdėtumėte, sugirdėtumėt
3 asm.	sugirdėtų		sugirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sugirdėkime, sugirdėkim
2 asm.	sugirdėki, sugirdėk		sugirdėkite, sugirdėkit
3 asm.	tesugirdi, tesugirdie		tesugirdi, tesugirdie

• žr. pagr. f. sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sugirdįs, sugirdintis, sugirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sugirdėjęs, sugirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sugirdėdavęs, sugirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sugirdėsiąs, sugirdėsiantis, sugirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sugirdimas, sugirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sugirdėtas, sugirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sugirdėsimas, sugirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: sugirdėtinas, sugirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: sugirdint, sugirdėjus, sugirdėdavus, sugirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: sugirdėdamas, sugirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: sugirdėte, sugirdėtinai.
• Skiemenys: su-gir-dė-ti

sugirdėti

1. galėti girdėti:
   • Sugirdėsim kits kitą ir par sieną.

Etimologija

<= su- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    sugirdėti: bendrai

nesugirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    sugirdėti: Išvestiniai žodžiai

nesugirdėti (lt) (neig. )

sugirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  sugirdėti: bendrai

---

Dalyvis

sugirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugirdėtas, mot. g. sugirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdėtas	sugirdėti	sugirdėta	sugirdėtos	sugirdėta	-
kilm.	sugirdėto	sugirdėtų	sugirdėtos	sugirdėtų	-	-
naud.	sugirdėtam	sugirdėtiems	sugirdėtai	sugirdėtoms	-	-
gal.	sugirdėtą	sugirdėtus	sugirdėtą	sugirdėtas	-	-
įnag.	sugirdėtu	sugirdėtais	sugirdėta	sugirdėtomis	-	-
viet.	sugirdėtame	sugirdėtuose	sugirdėtoje	sugirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdėtasis	sugirdėtieji	sugirdėtoji	sugirdėtosios	-	-
kilm.	sugirdėtojo	sugirdėtųjų	sugirdėtosios	sugirdėtųjų	-	-
naud.	sugirdėtajam	sugirdėtiesiems	sugirdėtajai	sugirdėtosioms	-	-
gal.	sugirdėtąjį	sugirdėtuosius	sugirdėtąją	sugirdėtąsias	-	-
įnag.	sugirdėtuoju	sugirdėtaisiais	sugirdėtąja	sugirdėtosiomis	-	-
viet.	sugirdėtajame	sugirdėtuosiuose	sugirdėtojoje	sugirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugirdėtas, mot. g. sugirdėta.
• Skiemenys: su-gir-dė-ti

sugirdėti

1. tas, kurį sugirdėjo

Etimologija

<= sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo <= su- + girdėti, girdi, girdėjo

---