| Veiksmažodis; pagrindinės formos: sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
sugirdžiu
|
sugirdėjau
|
sugirdėdavau
|
sugirdėsiu
|
| tu
|
sugirdi
|
sugirdėjai
|
sugirdėdavai
|
sugirdėsi
|
| jis, ji
|
sugirdi
|
sugirdėjo
|
sugirdėdavo
|
sugirdės
|
| mes
|
sugirdime,
sugirdim
|
sugirdėjome,
sugirdėjom
|
sugirdėdavome,
sugirdėdavom
|
sugirdėsime,
sugirdėsim
|
| jūs
|
sugirdite,
sugirdit
|
sugirdėjote,
sugirdėjot
|
sugirdėdavote,
sugirdėdavot
|
sugirdėsite,
sugirdėsit
|
| jie, jos
|
sugirdi
|
sugirdėjo
|
sugirdėdavo
|
sugirdės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
sugirdėčiau
|
sugirdėtumėme,
sugirdėtumėm,
sugirdėtume
|
| 2 asm.
|
sugirdėtumei,
sugirdėtum
|
sugirdėtumėte,
sugirdėtumėt
|
| 3 asm.
|
sugirdėtų
|
sugirdėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
sugirdėkime,
sugirdėkim
|
| 2 asm.
|
sugirdėki,
sugirdėk
|
sugirdėkite,
sugirdėkit
|
| 3 asm.
|
tesugirdi,
tesugirdie
|
tesugirdi,
tesugirdie
|
sugirdėdavote
<= su- + girdėti, girdi, girdėjo
