Veiksmažodis; pagrindinės formos: sugirdėti, sugirdi, sugirdėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
sugirdžiu
|
sugirdėjau
|
sugirdėdavau
|
sugirdėsiu
|
tu
|
sugirdi
|
sugirdėjai
|
sugirdėdavai
|
sugirdėsi
|
jis, ji
|
sugirdi
|
sugirdėjo
|
sugirdėdavo
|
sugirdės
|
mes
|
sugirdime, sugirdim
|
sugirdėjome, sugirdėjom
|
sugirdėdavome, sugirdėdavom
|
sugirdėsime, sugirdėsim
|
jūs
|
sugirdite, sugirdit
|
sugirdėjote, sugirdėjot
|
sugirdėdavote, sugirdėdavot
|
sugirdėsite, sugirdėsit
|
jie, jos
|
sugirdi
|
sugirdėjo
|
sugirdėdavo
|
sugirdės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
sugirdėčiau
|
sugirdėtumėme, sugirdėtumėm, sugirdėtume
|
2 asm.
|
sugirdėtumei, sugirdėtum
|
sugirdėtumėte, sugirdėtumėt
|
3 asm.
|
sugirdėtų
|
sugirdėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
sugirdėkime, sugirdėkim
|
2 asm.
|
sugirdėki, sugirdėk
|
sugirdėkite, sugirdėkit
|
3 asm.
|
tesugirdi, tesugirdie
|
tesugirdi, tesugirdie
|
sugirdėdavote
<= su- + girdėti, girdi, girdėjo