nesumąstomasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesumąstomasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesumąstomas, mot. g. nesumąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstomas	nesumąstomi	nesumąstoma	nesumąstomos	nesumąstoma	-
kilm.	nesumąstomo	nesumąstomų	nesumąstomos	nesumąstomų	-	-
naud.	nesumąstomam	nesumąstomiems	nesumąstomai	nesumąstomoms	-	-
gal.	nesumąstomą	nesumąstomus	nesumąstomą	nesumąstomas	-	-
įnag.	nesumąstomu	nesumąstomais	nesumąstoma	nesumąstomomis	-	-
viet.	nesumąstomame	nesumąstomuose	nesumąstomoje	nesumąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstomasis	nesumąstomieji	nesumąstomoji	nesumąstomosios	-	-
kilm.	nesumąstomojo	nesumąstomųjų	nesumąstomosios	nesumąstomųjų	-	-
naud.	nesumąstomajam	nesumąstomiesiems	nesumąstomajai	nesumąstomosioms	-	-
gal.	nesumąstomąjį	nesumąstomuosius	nesumąstomąją	nesumąstomąsias	-	-
įnag.	nesumąstomuoju	nesumąstomaisiais	nesumąstomąja	nesumąstomosiomis	-	-
viet.	nesumąstomajame	nesumąstomuosiuose	nesumąstomojoje	nesumąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesumąstomas, mot. g. nesumąstoma.
• Skiemenys: ne-su-mąs-to-ma-sis

nesumąstomasis

1. tas, kurį nesumąsto

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---