nesusimąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusimąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimąstęs, mot. g. nesusimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstęs	nesusimąstę	nesusimąsčiusi, nesusimąsčius	nesusimąsčiusios	-	nesusimąstę
kilm.	nesusimąsčiusio	nesusimąsčiusių	nesusimąsčiusios	nesusimąsčiusių	-	-
naud.	nesusimąsčiusiam	nesusimąsčiusiems	nesusimąsčiusiai	nesusimąsčiusioms	-	-
gal.	nesusimąsčiusį	nesusimąsčiusius	nesusimąsčiusią	nesusimąsčiusias	-	-
įnag.	nesusimąsčiusiu	nesusimąsčiusiais	nesusimąsčiusia	nesusimąsčiusiomis	-	-
viet.	nesusimąsčiusiame	nesusimąsčiusiuose	nesusimąsčiusioje	nesusimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąsčiusysis	nesusimąsčiusieji	nesusimąsčiusioji	nesusimąsčiusiosios	-	-
kilm.	nesusimąsčiusiojo	nesusimąsčiusiųjų	nesusimąsčiusiosios	nesusimąsčiusiųjų	-	-
naud.	nesusimąsčiusiajam	nesusimąsčiusiesiems	nesusimąsčiusiajai	nesusimąsčiusiosioms	-	-
gal.	nesusimąsčiusįjį	nesusimąsčiusiuosius	nesusimąsčiusiąją	nesusimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	nesusimąsčiusiuoju	nesusimąsčiusiaisiais	nesusimąsčiusiąja	nesusimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	nesusimąsčiusiajame	nesusimąsčiusiuosiuose	nesusimąsčiusiojoje	nesusimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nesusimąsčiusi.
• Skiemenys: ne-su-si-mąs-tęs

nesusimąstęs

1. tas, kuris nesusimąstė

Etimologija

<= nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė <= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nesusimąstęs: bendrai

---