susimąstyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susimąstyti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susimąstyti, susimąsto, susimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susimąstau	susimąsčiau	susimąstydavau	susimąstysiu
tu	susimąstai	susimąstei	susimąstydavai	susimąstysi
jis, ji	susimąsto	susimąstė	susimąstydavo	susimąstys
mes	susimąstome, susimąstom	susimąstėme, susimąstėm	susimąstydavome, susimąstydavom	susimąstysime, susimąstysim
jūs	susimąstote, susimąstot	susimąstėte, susimąstėt	susimąstydavote, susimąstydavot	susimąstysite, susimąstysit
jie, jos	susimąsto	susimąstė	susimąstydavo	susimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susimąstyčiau		susimąstytumėme, susimąstytumėm, susimąstytume
2 asm.	susimąstytumei, susimąstytum		susimąstytumėte, susimąstytumėt
3 asm.	susimąstytų		susimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susimąstykime, susimąstykim
2 asm.	susimąstyki, susimąstyk		susimąstykite, susimąstykit
3 asm.	tesusimąsto, tesusimąstai		tesusimąsto, tesusimąstai

• žr. pagr. f. susimąstyti, susimąsto, susimąstė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susimąstąs, susimąstantis, susimąstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susimąstęs, susimąsčiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susimąstydavęs, susimąstydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susimąstysiąs, susimąstysiantis, susimąstysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susimąstomas, susimąstoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susimąstytas, susimąstyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susimąstysimas, susimąstysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susimąstytinas, susimąstytina.
• taip pat žr. pdlv.: susimąstant, susimąsčius, susimąstydavus, susimąstysiant.
• taip pat žr. psdlv.: susimąstydamas, susimąstydama.
• taip pat žr. bdn.: susimąstyte, susimąstytinai.
• Skiemenys: su-si-mąs-ty-ti

susimąstyti

1. įsigilinti į savo mintis
   • Buvo susimąstęs ir susirūpinęs.
2. imti galvoti, susirūpinti
   • Tai privertė ir tinginius susimąstyti.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Sinonimai

    susimąstyti: bendrai

susigalvoti (lt)

ert

Antonimai

    susimąstyti: bendrai

nesusimąstyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susimąstyti: Išvestiniai žodžiai

nesusimąstyti (lt) susimąstymas (lt)

susimąstytojas (lt) (vyr. g.) susimąstytoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  susimąstyti: bendrai

Anglų kalba: brood (en), give thought (en)  Prancūzų kalba: se recueillir (fr)

Rusų kalba: задуматься (ru) (zadumat’sja), задумываться (ru) (zadumyvat’sja), раздуматься (ru) (razdumat’sja), впадать в раздумье (ru) (vpadat’ v razdum’e)  Vokiečių kalba: in Grübeln verfallen (de)

---

Dalyvis

susimąstyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimąstytas, mot. g. susimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstytas	susimąstyti	susimąstyta	susimąstytos	susimąstyta	-
kilm.	susimąstyto	susimąstytų	susimąstytos	susimąstytų	-	-
naud.	susimąstytam	susimąstytiems	susimąstytai	susimąstytoms	-	-
gal.	susimąstytą	susimąstytus	susimąstytą	susimąstytas	-	-
įnag.	susimąstytu	susimąstytais	susimąstyta	susimąstytomis	-	-
viet.	susimąstytame	susimąstytuose	susimąstytoje	susimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstytasis	susimąstytieji	susimąstytoji	susimąstytosios	-	-
kilm.	susimąstytojo	susimąstytųjų	susimąstytosios	susimąstytųjų	-	-
naud.	susimąstytajam	susimąstytiesiems	susimąstytajai	susimąstytosioms	-	-
gal.	susimąstytąjį	susimąstytuosius	susimąstytąją	susimąstytąsias	-	-
įnag.	susimąstytuoju	susimąstytaisiais	susimąstytąja	susimąstytosiomis	-	-
viet.	susimąstytajame	susimąstytuosiuose	susimąstytojoje	susimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimąstytas, mot. g. susimąstyta.
• Skiemenys: su-si-mąs-ty-ti

susimąstyti

1. tas, kurį susimąstė

Etimologija

<= susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---