susimąstytąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimąstytąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimąstytas, mot. g. susimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstytas	susimąstyti	susimąstyta	susimąstytos	susimąstyta	-
kilm.	susimąstyto	susimąstytų	susimąstytos	susimąstytų	-	-
naud.	susimąstytam	susimąstytiems	susimąstytai	susimąstytoms	-	-
gal.	susimąstytą	susimąstytus	susimąstytą	susimąstytas	-	-
įnag.	susimąstytu	susimąstytais	susimąstyta	susimąstytomis	-	-
viet.	susimąstytame	susimąstytuose	susimąstytoje	susimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstytasis	susimąstytieji	susimąstytoji	susimąstytosios	-	-
kilm.	susimąstytojo	susimąstytųjų	susimąstytosios	susimąstytųjų	-	-
naud.	susimąstytajam	susimąstytiesiems	susimąstytajai	susimąstytosioms	-	-
gal.	susimąstytąjį	susimąstytuosius	susimąstytąją	susimąstytąsias	-	-
įnag.	susimąstytuoju	susimąstytaisiais	susimąstytąja	susimąstytosiomis	-	-
viet.	susimąstytajame	susimąstytuosiuose	susimąstytojoje	susimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimąstytas, mot. g. susimąstyta.
• Skiemenys: su-si-mąs-ty-tą-ja

susimąstytąja

1. ta, kurią susimąstė

Etimologija

<= susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---