susimąstysimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimąstysimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimąstysimas, mot. g. susimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstysimas	susimąstysimi	susimąstysima	susimąstysimos	susimąstysima	-
kilm.	susimąstysimo	susimąstysimų	susimąstysimos	susimąstysimų	-	-
naud.	susimąstysimam	susimąstysimiems	susimąstysimai	susimąstysimoms	-	-
gal.	susimąstysimą	susimąstysimus	susimąstysimą	susimąstysimas	-	-
įnag.	susimąstysimu	susimąstysimais	susimąstysima	susimąstysimomis	-	-
viet.	susimąstysimame	susimąstysimuose	susimąstysimoje	susimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstysimasis	susimąstysimieji	susimąstysimoji	susimąstysimosios	-	-
kilm.	susimąstysimojo	susimąstysimųjų	susimąstysimosios	susimąstysimųjų	-	-
naud.	susimąstysimajam	susimąstysimiesiems	susimąstysimajai	susimąstysimosioms	-	-
gal.	susimąstysimąjį	susimąstysimuosius	susimąstysimąją	susimąstysimąsias	-	-
įnag.	susimąstysimuoju	susimąstysimaisiais	susimąstysimąja	susimąstysimosiomis	-	-
viet.	susimąstysimajame	susimąstysimuosiuose	susimąstysimojoje	susimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. susimąstysima.
• Skiemenys: su-si-mąs-ty-si-mas

susimąstysimas

1. tas, kurį susimąstys

Etimologija

<= susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  susimąstysimas: bendrai

---