nesusimąstantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusimąstantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimąstantis, mot. g. nesusimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstąs, nesusimąstantis	nesusimąstą, nesusimąstantys	nesusimąstanti	nesusimąstančios	-	nesusimąstą
kilm.	nesusimąstančio	nesusimąstančių	nesusimąstančios	nesusimąstančių	-	-
naud.	nesusimąstančiam	nesusimąstantiems, nesusimąstantiem	nesusimąstančiai	nesusimąstančioms, nesusimąstančiom	-	-
gal.	nesusimąstantį	nesusimąstančius	nesusimąstančią	nesusimąstančias	-	-
įnag.	nesusimąstančiu	nesusimąstančiais	nesusimąstančia	nesusimąstančiomis	-	-
viet.	nesusimąstančiame, nesusimąstančiam	nesusimąstančiuose, nesusimąstančiuos	nesusimąstančioje, nesusimąstančioj	nesusimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstantysis	nesusimąstantieji	nesusimąstančioji	nesusimąstančiosios	-	-
kilm.	nesusimąstančiojo	nesusimąstančiųjų	nesusimąstančiosios	nesusimąstančiųjų	-	-
naud.	nesusimąstančiajam	nesusimąstantiesiems	nesusimąstančiajai	nesusimąstančiosioms	-	-
gal.	nesusimąstantįjį	nesusimąstančiuosius	nesusimąstančiąją	nesusimąstančiąsias	-	-
įnag.	nesusimąstančiuoju	nesusimąstančiaisiais	nesusimąstančiąja	nesusimąstančiosiomis	-	-
viet.	nesusimąstančiajame	nesusimąstančiuosiuose	nesusimąstančiojoje	nesusimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusimąstantis, mot. g. nesusimąstanti.
• Skiemenys: ne-su-si-mąs-tan-tį

nesusimąstantį

1. tas, kuris nesusimąsto

Etimologija

<= nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė <= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---