nesusivokiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivokiantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivokiantis, mot. g. nesusivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivokiąs, nesusivokiantis	nesusivokią, nesusivokiantys	nesusivokianti	nesusivokiančios	-	nesusivokią
kilm.	nesusivokiančio	nesusivokiančių	nesusivokiančios	nesusivokiančių	-	-
naud.	nesusivokiančiam	nesusivokiantiems, nesusivokiantiem	nesusivokiančiai	nesusivokiančioms, nesusivokiančiom	-	-
gal.	nesusivokiantį	nesusivokiančius	nesusivokiančią	nesusivokiančias	-	-
įnag.	nesusivokiančiu	nesusivokiančiais	nesusivokiančia	nesusivokiančiomis	-	-
viet.	nesusivokiančiame, nesusivokiančiam	nesusivokiančiuose, nesusivokiančiuos	nesusivokiančioje, nesusivokiančioj	nesusivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivokiantysis	nesusivokiantieji	nesusivokiančioji	nesusivokiančiosios	-	-
kilm.	nesusivokiančiojo	nesusivokiančiųjų	nesusivokiančiosios	nesusivokiančiųjų	-	-
naud.	nesusivokiančiajam	nesusivokiantiesiems	nesusivokiančiajai	nesusivokiančiosioms	-	-
gal.	nesusivokiantįjį	nesusivokiančiuosius	nesusivokiančiąją	nesusivokiančiąsias	-	-
įnag.	nesusivokiančiuoju	nesusivokiančiaisiais	nesusivokiančiąja	nesusivokiančiosiomis	-	-
viet.	nesusivokiančiajame	nesusivokiančiuosiuose	nesusivokiančiojoje	nesusivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nesusivokianti.
• Skiemenys: ne-su-si-vo-kian-tis

nesusivokiantis

1. tas, kuris nesusivokia

Etimologija

<= nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė <= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    nesusivokiantis: bendrai

susivokiantis (lt)

Vertimai

  nesusivokiantis: bendrai

---